Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-08-07 · Civilinė byla Nr. eCIK-823/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-07
Bylos Nr.
eCIK-823/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05963-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
Suinteresuotas asmuo
J. U.
Kategorijos

Dokumento Nr. DOK-2631 Bylos Nr. eCIK-823/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05963-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 23 d. paduotu suinteresuoto asmens J. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. R. (J. L. R.) pareiškimą dėl termino paveldėjimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. U., valstybės įmonė Turto bankas.

Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjui praleistą terminą N. U., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nutarė trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl termino paveldėjimui priimti atnaujinimo atmesti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Teismai nutarė atnaujinti palikimo priėmimo terminą asmeniui, kuris neturėjo valios palikimą priimti, tokiu būdu netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.70 straipsnio 1 dalies bei CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.

Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.6 straipsnio bei CK 1.62 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuodami, jog nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kvestionuodamas to paties teismo kitame įsiteisėjusiame sprendime nustatytas aplinkybes, kurios turi šiai bylai prejudicinę reikšmę.

Teismai procesinius sprendimus priėmė pagrįstai neatmetę ieškovės įrodinėtų aplinkybių, neištyrę ir neišsiaiškinę visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai pareiškėjo naudai interpretuodami byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies ir

265 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies

1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio

2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už J. U., 2026 m. liepos 23 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 606. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius BajorasVirgilijus GrabinskasJūratė Varanauskaitė