Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Laura Maciutė,sekretoriaujant Samantai Petkienei,dalyvaujant pareiškėjams V. S., A. L., pareiškėjų atstovei advokatei Juritai Repšienei,suinteresuotiems asmenims Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarui Gediminui Perminui (nuotoliniu būdu), R. K. ir jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui, I. J.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. L. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras Gediminas Perminas, R. K., I. J.

Teismas n u s t a t ė :pareiškėjai V. S. ir A. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. gegužės 7 d. Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaro Gedimino Permino nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą A. L. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pagal S. L. 2004 m. birželio 14 d. testamentą, notarinio registro Nr. 6244, į bendro 15,12 ha ploto žemės sklypus: 0,300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,8900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad A. L. (pareiškėjų tėvas) kreipėsi į notarą Gediminą Perminą dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo pagal S. L. 2004 m. birželio 14 d. testamentą, notarinio registro Nr. 6244. Notaras 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes, notaro teigimu, testamente nurodytas tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašą mirusiosios vardu nurodytoje vietoje registruoti 4 žemės sklypai. Testamente nenurodytas žemės sklypo plotas, unikalus bei kadastro numeriai, kuriais vadovaujantis galima būtų identifikuoti paveldimą turtą ir į jį išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes S. L. testamento sudarymo metu, t. y. 2004 m. birželio 14 d., priklausė: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 3/5 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 3/5 dalys kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalaus Nr. v, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios jos vardu atidarytoje sąskaitoje AB „Hansabankas“; teisė į 15,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Būtent teisę atkurti nuosavybės teises į 15,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), turėjo S. L. testamente įvardintą kaip „man priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).“. Kadangi S. L. testamento sudarymo metu nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nebuvo suformuotas konkretus žemės sklypas ar sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, palikėja, surašydama testamentą, negalėjo nurodyti jokių kitų žemės sklypo identifikacijai reikalingų duomenų, išskyrus žemės sklypo adresą. Po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 78-14898 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į S. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 11,94 ha žemės ir 3,18 ha miško, bendrai 15,12 ha, esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės S. L. buvo atkurtos natūra suteikiant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 11,78 ha ploto žemės sklypą Nr. 555-1; (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 1,158 ha ploto žemės sklypą Nr. 555-2; (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 1,89 ha ploto žemės sklypą Nr. 555-3; (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 0,30 ha ploto žemės sklypą Nr. 555-4. Tokiu būdu testamente nurodytas S. L. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o tiksliau - teisė atkurti nuosavybės teises į 15,12 ha žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procese atkuriant nuosavybės teises natūra buvo išskaidytas į 4 atskirus žemės sklypus, kurie VĮ „Registrų centras“ įregistruoti kaip mirusios S. L. nuosavybė. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į likusį S. L. testamente nurodytą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki šiol neišduotas, nors nuosavybės teisės atkūrimo procesas yra pasibaigęs – suformuotas konkretus nekilnojamasis turtas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės mirusiosios S. L. vardu. Esant nurodytoms aplinkybėms, notaras nepagristai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į S. L. atkurtą nuosavybę, nes pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmens įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, ir tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo.Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Gediminas Perminas pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad S. L. mirus (duomenys neskelbtini), jos palikimą sudarė piniginės lėšos, esančios AB banke ,,Hansabankas“ Telšių KAC, dalis žemės sklypo su jame esančia dalimi statinių, pastatų ir kitų priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Vedant paveldėjimo bylą nustatyta, kad S. L. sudarė testamentą, kurį 2004 m. birželio 14 d. patvirtino Telšių r. notarė Nijolė Urbaitienė, notarinio registro Nr. 6244. Pagal testamentą buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, išskyrus į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes minėtame testamente nurodoma, kad sūnui A. L. paliekamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nurodytas nei sklypo plotas nei unikalus ar kadastrinis numeris, kuriuo vadovaujantis būtų galima identifikuoti paveldimą turtą ir į jį išduoti paveldėjimo teisės pagal minėtą testamentą liudijimą. Testamente nurodomas tik vienas žemės sklypas, o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašus mirusiosios vardu toje vietovėje įregistruoti net 4 žemės sklypai. Tarp įstatyminių ir testamentinio įpėdinio yra ginčas dėl testamente nurodyto turto paveldėjimo, kadangi įpėdinė R. K. notarų biurui pateikė prašymą, kad A. L. nebūtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Taip pat prašė atmesti skundu prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.Suinteresuoti asmenys I. J. ir R. K. atsiliepimuose į skundą nurodė, kad notaras pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nes motina testamentu A. L. paliko tik vieną žemės sklypą. Taigi pareiškėjas nepagrįstai prašo įregistruoti jam nuosavybės teises į visus 4 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Notaras ne vieną kartą prašė atvykti visus paveldėtojus į savo biurą, tačiau pareiškėjas A. L. niekada nepasirodydavo.Teismo posėdžio metu pareiškėjai V. S., A. L. bei jų atstovė advokatė Jurita Repšienė skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.Pareiškėja V. S. papildomai paaiškino, kad S. L. buvo jos močiutė. Močiutė gyveno pirmame aukšte, jų šeima gyveno to paties namo antrame aukšte. Jų tarpusavio santykiai buvo labai geri. Jie gyveno ūkiškai. Augino gyvulius, už namo sėjo daržus. Ar ūkinę veiklą vykdė toje pačioje žemėje, į kurią močiutei buvo atkurta nuosavybės teisė – nežino. Gyvendami kartu, natūraliai rūpinosi močiute. Kai močiutė sudarė testamentą, ji dar buvo vaikas (apie 10 m.). Močiutė visada sakydavo, kad nori, jog jie čia būtų ir toliau gyventų. Taip pat sakydavo, kad namą paliks jai ir broliui A. L., o žemes už namo – tėčiui (A. L.), o tėčio sesuo R. K. gaus paveldėjimą iš K. (S. L. sesers). Apie pirminį testamentą nežinojo. Kodėl pasikeitė močiutės valia – nežino. Tėtis turėjo problemų su alkoholiu, todėl, kad nebūtų problemų, močiutė namą nusprendė palikti jai su broliu. Kadangi nėra iki galo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, nuo 2017 m. jai ateina pranešimai susimokėti žemės mokestį. Kiek pamena, močiutė patyrė insultą, nuo to ir mirė.Pareiškėjas A. L. papildomai paaiškino, kad namą tėvai ir seneliai statė kartu. Gyveno ūkiškai, laikė gyvulius aplink namus. Močiutė (S. L.) buvo labai aiškiai išsakiusi, kad namą paliks jai ir seseriai. Buvo iš anksto nuspręsta, kad antras namo aukštas bus užrašytas jam. Dėl to dar 1998 m. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Buvo šneka tarp suaugusiųjų, kad močiutė nenuskriaudė nei vieno savo vaiko ir jais visais pasirūpino. Kiek jis žino, močiutė padėjo dukrai I. gyvenimo pradžioj – ar pinigų davė, ar padėjo įsikurt, tiksliai nurodyti negali. Močiutė su savo seserimi sutarė, kad R. turtą paliks jos sesuo. O jo tėčiui močiutė nusprendė palikti žemę. Kad žemę močiutė užrašė tėvui žinojo, jam tuo metu buvo apie 16 m. Apie tai informavo mama. Močiute iki mirties rūpinosi jie, kadangi kartu gyveno. Jų santykiai buvo geri. Taip pat rūpinosi močiute, kai ji sirgo. Tėčio seserys atvažiuodavo retai. Paskutiniais močiutės gyvenimo metais R. atvažiuodavo dažniau.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notaras Gediminas Perminas papildomai paaiškino, kad 2005 m. mirus S. L. užvesta paveldėjimo byla. Buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į pinigines lėšas bei vienai iš įpėdinių išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į dalį turto. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į žemės sklypus nebuvo išduotas, kadangi buvo kilęs ginčas tarp įpėdinių dėl testamento turinio. 2006 m. balandžio 14 d. A. L. kreipėsi į notaro biurą su prašymu dėl paveldėjimo bylos stabdymo, nes ketino kreiptis į teismą dėl testamento turinio išaiškinimo. Kadangi I. J. buvo praleidusi terminą palikimui priimti, 2006 m. birželio 5 d. A. L. ir R. K. įtraukė ją į įpėdinių ratą. 2010 m. kovo 23 d. siuntė A. L. kvietimą atvykti į notaro biurą, kad būtų galima užbaigti paveldėjimo bylą. Kitiems įpėdiniams kvietimų nesiuntė, nes jie buvo pasakę, kad kreipsis į teismą dėl testamento panaikinimo. Teikė užklausas teismui ar įpėdiniai kreipėsi dėl testamento išaiškinimo ir/ar jo panaikinimo. Gavo atsakymą, kad niekas iš įpėdinių į teismą nesikreipė. Pagal tokį testamento turinį paveldėjimo teisės liudijimo išduoti negali, nes nėra aiškiai apibrėžta turto dalis, kuri turėtų atitekti įpėdiniui.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. K. ir jos atstovas advokatas Audrius Karpinskas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė atmesti. Suinteresuotas asmuo R. K. papildomai paaiškino, kad 1993 m. jos mama (S. L.), mamos sesuo K. V. ir brolis K. J. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl nuosavybės teisių į G. priklausiusius 29 ha žemės atstatymo. Žemės atkūrimo procesą iniciavo ji su broliu. Žemė turėjo būti dalinama į 3 dalis, tačiau proceso metu K. J. mirė, o jo įpėdiniams teisė atsikurti nuosavybę į žemę nebepriklausė. Vieną dieną ji sulaukė skambučio iš apylinkės sekretorės, kuri pasakė atvykti į įstaigą ir atsinešti asmens dokumentą. Atvykusi į apylinkę, ten rado sėdinčią mamą ir jos seserį. Jai buvo pasakyta, kad mama ir jos sesuo pasidalijo 29 ha žemės ir jai ketina perleisti iš viso 14 ha (9 ha ir 5 ha). Dokumentus sutvarkė mama. Jai faktiškai buvo perleista mamos sesers dalis. Iš mamos dar papildomai ji gavo 4 ha, tačiau ši žemė buvo iš Juozapavičių pusės. Mama su teta susitarė, kad už perleistą žemę iš miško duos malkų. Vieną kartą nuvažiavo pas tetos, ji buvo visa pikta, pasakė, kad R. L. (A. L. žmona) nebeleido pjauti malkų iš miško. Tada ji pasakė imti malkas iš jos pačios miško. Pažymėjo, kad mama žinojo, kad jai faktiškai bus atkurtos nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus. Ji ta žeme faktiškai naudojosi iki mirties: ganė karvę, 4 – 5 ha plote už tvarto šienavo, iš turimo miško ruošdavo malkas. Kai mama nebeturėjo sveikatos, savo karvę atidavė brolio šeimai, taip pat atidavė naudotis žemę. Sklypus skiria keliukas, kanalas, visos dalys turi atskirus kadastrinius numerius. Mama užsimindavo, kad didesnį sklypą už namo paliks A., kad jis turėtų iš ko gyventi. O kitus sakė paliks jai su sese, kad būtų kam prižiūrėti kapus. Dėl to ir buvo keičiamas testamentas, nes nebuvo kam prižiūrėti jos sergančios. Mirties dieną mamos vardu buvo registruota namo dalis su pagalbiniais pastatais bei „pasodybinis“ sklypas. Po mamos mirties brolis jai „pakišo“ testamentą. Ji nuėjo į žemėtvarką susipažinti su žemės atkūrimo dokumentais. Baginskas jai parodė žemėlapius. 3 sklypai buvo (duomenys neskelbtini), ir vienas (duomenys neskelbtini). Vėliau žemėlapiuose ir abrisuose buvo atlikti taisymai, visur nurodytas (duomenys neskelbtini). Dėl to ji pateikė skundą teisingumo ministerijai, kodėl pasikeitė kaimai. Mama pasirašė ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teisingumo ministerija skundą spręsti persiuntė Telšių žemėtvarkai. Pas ją atėjo K., B. ir S. ir parodė žemėlapius. Nurodė, kad svarbus yra plotas, o kaimai gali keistis. Ji iš jų jokio raštiško atsakymo negavo.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. J. papildomai paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) r. Pas ją mama (S. L.) maždaug iki 2000 m. atvažiuodavo su autobusu ar traukiniu ir sakydavo, kad „pabėgo“ iš namų. Sakydavo, kad ją namuose „spaudžia“ dėl testamento sudarymo. Brolio žmona R. amžinai dejuodavo, kad jos vaikai bus metami į gatvę. Mama yra sakiusi, kad jai ir sesei paliks žemės. Dėl brolio taip pat sakė nepergyventi, tai iš jos kalbų suprato, kad mama planavo ir jam palikti dalį žemės. Mama sakydavo – vaikai nesipykit, žemės užteks visiems. Kuriose konkrečiai vietose kam paliks – neįvardino. Mama sakė, kad sudarė testamentą, kuriuo pirmą namo aukštą užrašė anūkei V. L. Kad būtų keitusi testamentą – nesakė. Mama žinojo, kokiose konkrečiai vietose jai bus atkurta nuosavybės teisė į žemę. Žeme ir mišku faktiškai naudodavosi brolis. Mamai yra sakiusi, kad brolis kerta mišką ir parduoda, o jai iš to nieko nekliūva. Po mamos mirties visus sklypus valdė brolis, buvo išnuomojęs ūkininkams. O ji dar ir žemės mokestį turėjo mokėti. Po nepriklausomybės atkūrimo mama jai perleido apie 3,25 ha žemės, kuri buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) r., broliui apie 4 ha, vadinamos „druskos kalnu“, o sesei žemę perleido mamos sesuo. Kieno buvo ta žemė – nežino, tačiau ne iš tų 15 ha.Teismo posėdžio metu liudytoja N. U. paaiškino, kad nuo 1995 m. iki 2022 m. Telšių mieste užėmė notaro pareigas, dirbo apie 27 m. Nurodė, kad ji tvirtino tiek 2001 m. gegužės 17 d., tiek ir 2004 m. birželio 14 d. testatorės S. L. sudarytus testamentus. Tuo metu galiojo ne visi registrai. Reikėjo įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Jai jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo neiškilo. Priešingu atveju nebūtų tvirtinusi testamentų. Pažymėjo, kad notarai tvirtindami testamentą neprivalo nustatyti turto priklausymo testatoriui fakto ar tikrinti giminystės. Šiuos duomenis turi pateikti įpėdiniai palikimo priėmimo metu. Pasirašant testamentą gali dalyvauti būsimi įpėdiniai, bet šiuo atveju įpėdiniai nedalyvavo, nes tokiu atveju būtų pažymėta testamente. Testatorė buvo atvykusi viena, jos niekas neįtakojo. Sudarydama testamentą testatorė dar negalėjo žinoti į kokį konkrečiai turtą jai bus atkurtos nuosavybės teisės, nepateikus jokių konkrečių dokumentų ji negalėjo į testamentą įrašyti konkretaus žemės sklypo ploto. Dėl to ir buvo padarytas įrašas, kad paliekamas sklypas (duomenys neskelbtini). Testatorė įsivaizdavo, kad yra vienas žemės sklypas. Prie testamento jokia medžiaga nebuvo pridėta. Nuosavybės teisės buvo atkurtos 2006 m., t. y. po testatorės mirties. Notarinėje praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu vieno savininko žemės sklypas buvo atkurtas kitoje vietoje arba išskaidytas į kelis sklypus, reiškia, kad vienoje vietoje nebuvo laisvo sklypo arba trukdė koks nors kelias, upelis ar kt. Jeigu pagal vieną sprendimą, vieną išvadą, vieno savininko atkurta žemė – jai nebūtų kilę klausimo ar išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.