Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-07-23 · Civilinė byla Nr. eCIK-728/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-23
Bylos Nr.
eCIK-728/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02514-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
M. P.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, AB Klaipėdos vanduo
Kategorijos

Nr. DOK-2484 Nr. eCIK-728/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02514-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 23 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 9 d. paduotu atsakovo M. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; patikslino sprendimo rezoliucinės dalies pirmą eilutę ir ją išdėstė: „Tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmesti“. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu tenkino ieškovės patikslintą ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetė; atidalijo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą ir 1/52 dalį negyvenamosios patalpos (automobilių saugyklos); nustatė, kad po atidalijimo visas butas ir 1/52 dalis negyvenamosios patalpos (automobilių saugyklos) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė 52 457,73 Eur piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 18 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Atidalindami turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nustatydami priteistinos kompensacijos dydį, teismai netinkamai aiškino ir taikė šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atidalijus turtą sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nuostatos (įskaitant 9 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta ieškovės pareiga jai priklausančią buto dalį perleisti atsakovui už 1 Eur ir atsakovo prievolė vienam vykdyti kredito sutartį) netenka galios. Aiškindami sutartį, teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 1.66, 6.30 straipsnius ir visiškai nepagrįstai netaikė CK 6.33 straipsnio 2 dalies, 6.260 straipsnio 4 dalies ir 6.46 straipsnio 3 dalies.

2. Teismai, nustatydami ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią atidalijant bendraturčiui priteisiama piniginė kompensacija pripažįstama teisinga tik tuomet, kai ji atitinka realią (rinkos) atidalijamos turto dalies vertę, nustatytą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo momentu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo J. M. P., tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžinamas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti J. M. P. (duomenys neskelbtini) 119 (vieną šimtą devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 9 d. mokėjimu nurodymu Nr. 522 AB „Swedbank“, kodas MU-67-308-2026. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius BajorasVirgilijus GrabinskasJūratė Varanauskaitė