Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2479Nr. eCIK-727/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00067-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 9 d. paduotu ieškovo A. T. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties pagal ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl savivaldybės nekilnojamojo turto aukciono ir statybos ekspertizės išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – valstybės įmonė Registrų centras, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai ieškovo teisinį suinteresuotumą nepagrįstai vertino formaliai, siedami jį tik su dviem aplinkybėmis – ar ieškovas buvo užsiregistravęs aukcione ir ar aukcionas įvyko. Ieškovo teisinis suinteresuotumas kyla iš konkrečios ir realios situacijos: jis, kaip to paties daugiabučio buto savininkas, žino parduodamo buto pirkimui reikšmingas aplinkybes apie viso pastato konstrukcinę būklę, kurių kiti potencialūs pirkėjai nežino ir negali sužinoti iš aukciono skelbimo, paties parduodamo buto nekilnojamojo turto išrašo ar įprastos buto apžiūros. Ši informacijos asimetrija tiesiogiai lemia ieškovo galimybę dalyvauti aukcione lygiomis sąlygomis. Tokiu atveju ieškovas negali konkuruoti ne dėl to, kad nenori dalyvauti aukcione, o dėl to, kad aukciono sąlygos neužtikrina informacinio lygiateisiškumo. Ieškovas nedalyvavo aukcione ne todėl, kad neturėjo intereso įsigyti turtą, o todėl, kad ginčijo pačias aukciono sąlygas, kurios, jo vertinimu, nutylėjo esminę informaciją ir neleido varžytis sąžiningomis bei lygiomis sąlygomis. Be to, nei CPK, nei Civilinis kodeksas, nei valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto pardavimą viešame aukcione reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad tik aukcione užsiregistravęs asmuo turi teisę ginčyti pačias aukciono sąlygas. 2. Teismai nusprendė, kad aukciono sąlygų ginčijimas nesukels ieškovui materialiųjų teisinių padarinių. Tačiau tokiai išvadai padaryti reikėjo vertinti ne formalų registracijos aukcione faktą, o visą faktinių ir teisinių aplinkybių kompleksą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas galėjo vertinti tik tai, ar egzistuoja akivaizdžios procesinės kliūtys ieškiniui priimti. 3. Teismai neįvertino, kad pardavėjas šioje byloje yra ne privatus asmuo, o savivaldybė. Savivaldybė turi specifinį statusą: ji yra viešojo administravimo subjektas, statinių naudojimo priežiūros sistemos dalyvis, dokumentų apie statinio būklę turėtoja arba subjektas, kuris privalo tokią informaciją turėti. Todėl jos informavimo pareiga negali būti suprantama taip pat siaurai kaip privataus pardavėjo, kuris nežino ir objektyviai negali žinoti visų statinio techninių dokumentų. Savivaldybės pareiga atskleisti informaciją šioje situacijoje buvo dar didesnė, nes parduodamas turtas savo išoriniu vaizdu galėjo objektyviai klaidinti pirkėjus. Teismai nesuformulavo jokios taisyklės, kokios apimties informacija savivaldybės aukciono sąlygose turi būti atskleista, kai parduodamas butas yra daugiabutyje, turinčiame avarinės būklės istoriją ir aktualių konstrukcinių avarinės būklės požymių. 4. Teismai netinkamai kvalifikavo parduodamo daikto pobūdį. Butas daugiabutyje nėra izoliuotas daiktas. Buto pirkėjas įgyja ne tik patalpą, bet ir bendraturčio statusą, iš kurio kyla pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, remonto ir nustatytos avarinės būklės šalinimo. Todėl esminiai trūkumai gali būti ne paties parduodamo buto viduje, o rūsyje, perdangose, stogo konstrukcijose, bendrojo naudojimo patalpose, kitų savininkų butuose arba po apdaila paslėptose konstrukcijose. 5. Teismai neįvertino informacijos asimetrijos poveikio aukciono sąžiningumui. Ieškovas žinojo dalį esminių defektų ir būsimų išlaidų, kuriuos, jo vertinimu, žinojo arba turėjo žinoti ir savivaldybė. Tačiau kiti potencialūs pirkėjai šios informacijos neturėjo, nes ji nebuvo tinkamai atskleista aukciono sąlygose. Dėl to ieškovas negalėjo varžytis lygiomis sąlygomis su kitais pirkėjais. Teismai nepagrįstai sutapatino ieškovo argumentus su subjektyviu nepasitenkinimu turto kaina, nors ginčo esmė buvo ne kaina pati savaime, o tai, kad neatskleista informacija apie esminius defektus galėjo iškreipti visą kainos formavimosi mechanizmą ir aukciono dalyvių lygiateisiškumą. 6. Ieškovas nereiškė izoliuoto piniginio reikalavimo dėl 11 495 Eur patikrinimo išlaidų atlyginimo. Šis reikalavimas buvo reiškiamas kartu su reikalavimu pripažinti savivaldybės nekilnojamojo turto aukciono sąlygas neteisėtomis. Teismai, atsisakydami priimti reikalavimą dėl aukciono sąlygų ir palikdami ieškovui tik abstrakčią galimybę ateityje reikšti atskirą ieškinį dėl išlaidų, nepagrįstai susiaurino ginčo ribas ir paneigė materialųjį ryšį tarp šių reikalavimų. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).