Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Prašymo Nr. DOK-3243/2026 Bylos Nr. eATIK-165/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00533-2026-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.8 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), O. F. ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5384-2026, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties bei Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Institucijos nutarimo vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 4 d. nutarimu T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 180 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2026 m. sausio 27 d., 10.45 val., Vilniuje, Šiaurės g., vairuodamas transporto priemonę „KIA Motors“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.7 punkto reikalavimus, nes atliko kitos transporto priemonės lenkimo manevrą, kirsdamas viengubą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi Institucijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. skundas netenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis palikta nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. apeliacinis skundas netenkintas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir 1) panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui arba 2) pakeisti Institucijos nutarimą ir apylinkės bei apygardos teismų nutartis: administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą bei netaikyti ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytos administracinio poveikio priemonės arba nustatyti trumpiausią šioje dalyje nustatytą jos terminą, arba 3) panaikinti apygardos teismo nutarties dalį dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymo ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui; sustabdyti Institucijos nutarimo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymą, iki bus išnagrinėtas šis prašymas.Prašyme nurodoma, kad šioje byloje padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pritaikyta mechaniškai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021 pateiktu išaiškinimu dėl kitos rūšies KET pažeidimo, t. y. KET 140.1–140.5 punktų kontekste, o ne dėl KET 140.7 punkto pažeidimo, kuris inkriminuotas T. M. Teismai padarė neteisingas išvadas, kad atsakomybė pagal ANK 420 straipsnį taikoma už visose KET 140 punkto kategorijose nustatytų draudimų pažeidimus. Pasak pareiškėjo, horizontalusis kelio ženklinimas savaime nepadaro kelio atkarpos pavojinga. Tai eismo organizavimo priemonė, žyminti administracinį draudimą, o ne objektyvaus pavojaus požymis. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už didesnio pavojingumo pažeidimą. KET 140.7 punkto pažeidimas nepatenka į ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, už jo padarymą galėtų būti taikoma atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymui nepakanka nustatyti vien ženklinimo linijos kirtimo faktą, būtina nustatyti ir realų veikos pavojingumą. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai konstatuotas ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis – lenkimas vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama, nes vienintelis šią vietą apibrėžiantis požymis – horizontalusis ženklinimas – buvo nusidėvėjęs ir fragmentiškas, o vertikalaus lenkimą draudžiančio kelio ženklo nebuvo. Be to, byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad įvykio metu kelio danga buvo padengta sniegu ir purvu, buvo šlapdriba ir kad ženklinimo nusidėvėjimas aptariamoje vietoje yra nuolatinio, o ne sezoninio pobūdžio. Nustačius šių aplinkybių visumą, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad lenkimas buvo atliktas vietoje, kuri eismo dalyviui objektyviai buvo atpažįstama kaip vieta, kurioje pagal KET lenkti draudžiama. Teismai nevertino minėtų aplinkybių kartu ir netaikė ženklinimo atpažįstamumo kriterijaus. Teismai ženklinimo atpažįstamumą vertino iš stacionaraus stebėtojo, peržiūrinčio vaizdo įrašą, pozicijos, o ne iš vairuotojo, judančio transporto priemone ir realiu laiku priimančio sprendimą, pozicijos. Nebuvo laikomasi ANK 567 straipsnio 1, 2 dalyse ir 569 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų įrodymus tirti visapusiškai, objektyviai ir vertinti jų visumą. Dalis įrodymų (pareiškėjo pateiktų nuotraukų) netirta ir nevertinta, kita dalis vertinta netinkamai, o išvada dėl ženklinimo matomumo grindžiama nekonkretizuotu šaltiniu (t. y. bendru vaizdo įrašų turiniu, nenurodant nė vienos konkrečios laiko žymos, kadro ar įrašo fragmento, kuriame ši aplinkybė būtų nustatyta), jo nepalyginus su priešingais duomenimis. Pasak pareiškėjo, nebuvo pateikta motyvų, kodėl atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nuobaudos individualizavimas Institucijos nutarime grįstas ankstesniu įvykiu (analogiško manevro sankryžoje atlikimu), kuris nebuvo šioje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo dalykas. Taigi apie pareiškėjo elgesio pavojingumą buvo sprendžiama ne iš inkriminuoto manevro. Teismai šios klaidos neištaisė. Be to, asmenybės vertinimas neatitinka duomenų, kuriais grindžiamas. T. M. vairavimo stažas daugiau kaip 20 metų, valdo 3 transporto priemones, todėl dalis įrašų buvo automatiškai registruojami transporto priemonės savininko vardu ir vėliau perkeliami faktiniams vairuotojams, t. y. nėra susiję su paties T. M. padarytais pažeidimais, dalis teisenų buvo nutraukta, likę įrašai formalaus ar techninio pobūdžio, galiojančių nuobaudų neturi, už pavojingą vairavimą ar analogiško pobūdžio pažeidimus anksčiau nebaustas. Atsisakytina priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato – tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Susipažinus su pateiktu prašymu, matyti, kad jame keliami klausimai dėl padaryto KET pažeidimo mažesnio pavojingumo, netinkamo faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų, susijusių su kelio ženklinimo matomumu, vertinimo, neteisingo administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei egzistavimo išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti T. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos apskritai neskirti yra išnagrinėti apygardos teismo nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, ir dėl jų atmetimo pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai. Apygardos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą dėl T. M. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 180 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams būtų padaręs materialiosios ar proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų ir abejonių dėl apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nekilo. Šio teismo išvadų ginčijimas teiginiais, kurie grindžiami tik subjektyviu byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nelaikytinas tinkamu prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentavimu, pagrindžiančiu esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).Atsisakius priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, prašymas sustabdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 4 d. nutarimo vykdymą paliktinas nenagrinėtas.Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,