Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-734/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-06-17Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-09-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-28
Bylos Nr.
BIK-734/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22654-2025-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-3198/2026 Bylos Nr. BIK-734/2026 Teisminio proceso Nr. Nr. 1-01-1-22654-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 28 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistosios R. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir R. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taip pat sumažinti automobilio Volvo S60 vertę atitinkančią konfiskuotiną pinigų sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino nuteistosios R. P. asmenybę bei jai nustatytą ligą, taip pat skirdami baudžiamojo poveikio priemonę nepaisė proporcingumo principo, o tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, netinkamai įvertino įrodymus, tyrimo metu gautus duomenis ir dėl to padarė netinkamas išvadas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, netinkamai spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. R. P. dėl alkoholio vartojimo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas ir tai yra svarbu bausmės skyrimo klausimui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas probacijos tarnybos atliktą vertinimą, apsiribojo konstatavimu, jog nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, tačiau nevertino tarnybos nuomonės dėl kriminogeninių veiksnių. Kasatoriaus nuomone, probacijos specialisto išvadoje rekomenduojamos probacijos sąlygos sudaro pagrindą BK 75 straipsnio taikymui. Ligos konstatavimas bei savanoriškas jos gydymas sudaro prielaidas svarstyti, jog bausmės tikslai, o tuo pačiu ir ligos gydymas būtų efektyvesnis R. P. nebūnant laisvės atėmimo įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, turėjo atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes, kad R. P. savo ligos neslepia ir gydosi, dėl įsipareigojimų vykdymo pardavė nekilnojamą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasaciniame skunde nesutinkama su BK 75 straipsnio netaikymu R. P. atžvilgiu bei nesumažinta automobilio vertę atitinkančia konfiskuotina pinigų suma. Kasatoriaus įsitikinimu, žemesnės instancijos teismai, spręsdami šiuos klausimus, netinkamai įvertino jos asmenybę, ligą, probacijos tarnybos specialistės išvadoje pateiktas R. P. probavimo rekomendacijas bei pažeidė proporcingumo principą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymą kasatorius išimtinai sieja su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant skirtinos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo klausimus, vertinimu. Analogiški kasatoriaus argumentai buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, įvertino byloje esančius medicinos duomenis dėl R. P. gydymo nuo alkoholizmo, o taip pat jos asmenybę charakterizuojančias bei probacijos tarnybos socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes ir pateikė aiškiai argumentuotas išvadas, kodėl R. P. bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Teisinių argumentų, paneigiančių šias išvadas teisės taikymo aspektu ir patvirtinančių baudžiamojo įstatymo netinkamą taikymą, skunde nepateikiama. Kasatoriaus nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino šiuos duomenis, nelaikytina teisiniu argumentu. Kasacinės instancijos teismas neturi pareigos iš naujo vertinti bylos aplinkybių ir spręsti, ar jos pakankamos taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, faktinių bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, vertinimas baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kiti skundo argumentai dėl neproporcingos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kurie patvirtintų proporcingumo principo pažeidimą, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika remiantis padarytos apeliacinės instancijos teismo išvados šiuos aspektu nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai reikšmingus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ar (ir) netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nepateikta. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios R. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima AžubalytėOlegas FedosiukasAlgimantas Valantinas