Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2315 Bylos Nr. eCIK-670/2026 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00554-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, susipažinusi su 2026 m. birželio 25 d. paduotu atsakovo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., L. K., A. G., A. G. ir D. G. ieškinį atsakovams R. M., R. M. ir Č. M. dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė J. K.

24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti visiškai. Priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas kasacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktą vertino izoliuotai nuo kitų įrodymų, suteikė jam absoliučią galią ir ignoravo kitų įrodymų visumą. Teismai nevertino aplinkybės, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta atsidėkojant už persikėlimą gyventi pas atsakovą į jo butą ir kasdieninį jo rūpinimąsi dovanotoju, nevertino, kad dovanojimo sutarties sąlygose numatyta, jog ši dovanojimo sutartis kartu yra ir uzufrukto nustatymo sutartis, kuria dovanotojui paliekama teisė naudotis padovanotu turtu, kas leidžia spręsti apie dovanotojo galimybes suprasti savo veiksmų reikšmę dovanojimo sutarties sudarymo metu bei gebėjimą juos valdyti.

Teismai tiesiogiai išvedė vėlesnės pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimą iš dovanojimo sutarties nuginčijimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnį ir CK 4.48 ir CK 1.80 straipsnį. Tokia teismų taikyta teisinė argumentacija būtų nuosekli tik tuo atveju, jeigu būtų pagrįsta pirminė išvada dėl dovanojimo sutarties negaliojimo. Dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia pažeidžiant CK 1.89 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes proceso teisės normų nustatyta tvarka nebuvo įrodyta būtina sąlyga, kad dovanotojas sutarties sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Nesant pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, nėra ir pagrindo pripažinti vėlesnę pirkimo – pardavimo sutartį prieštaraujančia imperatyviems įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nebuvo įrodytas pirkimo – pardavimo sutarties prieštaravimas imperatyviems įstatymo reikalavimams, šios sutarties pripažinimas negaliojančia, pažeidžia CK 4.48 ir

CK 1.80 straipsnių nuostatas.

Restitucijos ir vindikacijos institutai šioje byloje buvo pritaikyti pažeidžiant CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio reikalavimus – nesant jų taikymo sąlygų, nes pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytas turtas buvo nepagrįstai pripažintas negaliojančio sandorio dalyku. Teismai iš kelių neutralių aplinkybių sukūrė nesąžiningumo prezumpciją, nors nei viena iš jų atskirai ir visos kartu neįrodo, kad pirkėjai žinojo ar turėjo žinoti apie konkretų nuosavybės teisės trūkumą. Teismai kainą lygina su dovanojimo sutartyje nurodyta verte, nors dovanojimo sutartyje nurodyta vertė nėra rinkos kainos nustatymo priemonė ir savaime neįrodo realios turto rinkos vertės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismai sprendė, kad pirkėjai turėjo numatyti galimus ginčus ateityje, tačiau neišaiškino, kokie konkretūs požymiai pirkimo metu rodė, kad nuosavybės teisė yra ginčijama.

Teismai sprendimą grindė išvada, kad dovanotojas dovanojimo sutarčių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ši išvada buvo padaryta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų jų visumos ir tarpusavio ryšio konteksto (pirmiausia dovanojimo sutarčių teksto, kuriame įtvirtintas uzufrukto teisės nustatymas). Tinkamai taikant CPK 185 straipsnį ir kasacinio teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, turėjo būti įvertinti ne tik išvadai apie nesugebėjimą suprasti savo veiksmus palankūs, bet ir ją paneigiantys duomenys ir iš jų visumos daromos objektyvios ir nešališkos išvados.

Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018 ir kitose bylose.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 307 (tris šimtus septynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. birželio 23 d. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.