Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2251 Civilinė byla Nr. eCIK-649/2026 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01064-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 18 d. paduotu atsakovės ATS1 kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą. Atrankos kolegija 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi Nr. DOK-1571 atsisakė priimti ankstesnį paduotą atsakovės kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Antrą kartą atsakovė pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Atsakovė pažymi, kad byloje prokurorė nepaneigė, kad visuose renginiuose kasatorė sudalyvavo kaip tarybos narė ir vykdė tiesiogines savo pareigas rinkėjams. Taip pat pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Įstatymas), nei Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-118 patvirtintame Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – Reglamentas) nebuvo nustatyta tarybos nariui pareigos pateikti detalius išlaidas patvirtinančius dokumentus, kelionės lapus ar išsamią veiklos ataskaitą. Todėl šioje byloje teisinio pagrindo buvimas turi būti vertinamas pagal tai, ar atsakovė įgyvendino minėtuose teisės aktuose įtvirtintas sąlygas gauti kompensaciją, o ne pagal papildomus, teisės aktuose nenustatytus reikalavimus nustatant atsakovei pareigą retrospektyviai pagrįsti patirtas išlaidas apskaitos dokumentais ir detaliomis viso tarybos narės kadencijos laikotarpio ataskaitomis. Be to, kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami nepalankų sprendimą kasatorės atžvilgiu, rėmėsi Reglamento ir Įstatymo nuostatomis, kurios, atsakovės nuomone, galimai pažeidžia teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir aiškaus teisinio reglamentavimo principus. Kasatorei taip pat kyla abejonių dėl žemesnės teisinės galios teisės akto – Reglamento 124, 125 punktų, bei aktualiu laikotarpiu galiojusio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Papildomai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino „teisėto pagrindo“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalis) nebuvimą. Be to, kasatorės vertinimu, prokurorės reikalavimas grąžinti 6 944,83 Eur išmokų už kurą, paliekant tarybos narės veiklai vykdyti per mėnesį 28,68 Eur yra neproporcinga priemonė, kuri akivaizdžiai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors kasaciniame skunde ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, šiuo atveju jie nėra pakankami CPK 346 straipsnyje nustatytiems kasacijos pagrindams pagrįsti ir nesudaro pagrindo priimti kasacinį skundą. Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, atsakovės manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.