Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2388 Bylos Nr. eCIK-690/2026 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00259-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 1 d. paduotu ieškovių Belgijos bendrovės Heborsch-Kiere N.V. ir Vokietijos bendrovės Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės Belgijos bendrovė Heborsch-Kiere N.V. ir Vokietijos bendrovė Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl atlyginimo už neapmokėtus tetrapodų įrengimo ir demontavimo darbus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė TEC Infrastructure. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimas dėl sutarties preambulės teisinės galios (kad sutarties preambulė yra sutarties dalis, nustatanti (reguliuojanti) sutarties šalių teises ir pareigas), nulėmęs neteisėto sprendimo priėmimą (ieškinio atmetimą), yra nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tarptautiniais sutarčių teisės standartais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reguliavimu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs šiuos precedentus: sutarties preambulė nereguliuoja šalių teisinių santykių; preambulėje, viso labo, yra išdėstomos sutarties sudarymo prielaidos, tačiau joje nėra pateikiamos vykdytinos šalių susitarimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-684/2025, 16 punktas: „Teisėjų kolegija nurodo, kad į teismo nutartimi patvirtinamos taikos sutarties tekstą šios nutarties rezoliucinėje dalyje nėra įtraukiama šalių sudarytos taikos sutarties preambulė, kuria išdėstomos šios taikos sutarties sudarymo teisinės prielaidos <...>, nes šiuose taikos sutarties punktuose nėra įtvirtintos vykdytinos taikaus šalių susitarimo sąlygos“.

2. Apeliacinės instancijos teismo pateikta taikos sutarties (ir jos priedo – priėmimo–perdavimo akto) interpretacija, nulėmusi neteisėto teismo sprendimo priėmimą (ieškinio atmetimą): šiurkščiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog šalys taikos sutartimi gali pasirinkti išspręsti tik dalį ginčo; yra nesuderinama su pamatiniu sutarčių teisės principu – sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); nepagrįstai baudžia ieškoves (apriboja ieškovių teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus), sąžiningai pasinaudojusias galimybe dalį šalių kompleksinio ginčo išspręsti taikos sutartimi; prieštarauja CK 6.193 straipsniui, kuris tiesiogiai įpareigoja teismą neapsiriboti pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

3. Žemesnės instancijos teismai suformavo precedentą, leidžiantį viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties užsakovui vienašališkai keisti darbų pagal sutartį matą ir įkainį. Precedentas yra nesuderinamas tiek su sutarčių teisės pamatinėmis nuostatomis, įtvirtinančiomis, jog sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir negali būti keičiama vienašališkai (CK 6.59 straipsnis, 6.223 straipsnis), tiek ir su Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95, 23 punkto bei šalių sudarytos 2020 m. rugsėjo 4 d. rangos sutarties Nr. 34-2020-193 nuostatomis. Tokiu būdu pradėta formuoti pavojinga praktika, kuri suteikia teisę viešojo pirkimo būdu sudaromų sutarčių užsakovams (perkančiosioms organizacijoms) piktnaudžiauti – vienašališkai keisti sutartyse numatytus darbų matus ir įkainius. Tokios praktikos formavimas kenkia efektyviam viešųjų lėšų panaudojimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Miliauskas ir Lauraitytė“ (juridinio asmens kodas 305391449) už kasacinį skundą 2026 m. birželio 30 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. 522 sumokėtą 4 135 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.