Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Diana Vileikienei (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

kaltinamajam V. J. (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) ir jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, nedirbantis, teistas 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 36 MGL (1800 eurų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. birželio 21 d., apie 5.03 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu „Alkotest 7510 ARRK-0090“ 2026 m. birželio 21 d., 5.06 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas, 2026 m. birželio 21 d., 5.24 val., nustatytas 2,06 promilių girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Be to, kaltinamasis V. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. esant įsiteisėjusiam 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 36 MGL (1800 eurų) bauda ir vadovaujantis BK 68 straipsnio paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams ir transporto priemonę atitinkančios vertės konfiskavimas, ir būdamas 2024 m. rugpjūčio 29 d. probacijos tarnybos supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra neturėdamas teisės vairuoti, 2026 m. birželio 21 d., apie 5.03 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – M. A. vardu registruotą automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,06 promilių), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Be to, V. J. slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2026 m. birželio 20 d., 22.00 val. iki 2026 m. birželio 21 d., 5.00 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), iš namo kiemo pagrobė svetimą turtą, tai yra S. N. priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 eurų vertės.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo S. N. automobilį „Volkswagen Polo“ būdamas neblaivus. Nurodė, kad iki įvykio gėrė alkoholį su S. N.. Kaltę dėl visų veikų pripažįsta. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Dėl civilinio ieškinio, tai nežino kokios sumos prašys.

Nukentėjusysis S. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu metu kaltinamasis pas jį pjovė žolę. Pavogtas automobilis „VW Polo“ priklauso jam, tik nėra savo nuosavybės įregistravęs „Regitra“. Automobilio kaltinamajam nedavė. Automobilis buvo kieme, jame buvo rakteliai. Laikė automobilį, kaip atsarginį. Automobilio iš aikštelės nesusigrąžinęs, nes nėra oficialus savininkas.

Liudytojas K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pardavęs automobilį S. N. už 700 Eur. Realus automobilio savininkas jis.

Po kaltinamojo V. J. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tačiau ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:

Įtariamasis V. J. parodė, kad 2026 metais, mėnesio pasakyti negali, apie 15.00 val., pas jį atvažiavo jo draugas S. N., kuris jį pasiėmė iš Kelmės miesto ir nusivežė pas save, pjauti žolę. Ten iki paryčių vartojo alkoholį. Jis norėjo važiuoti namo, bet S. jo nevežė, nes buvo girtas ir užmigo. Jis, išėjęs į lauką, pamatė, kad kieme stovi S. automobilis, kurio markės, modelio ir valstybinių numerių nežino, mėlynos spalvos. Automobilio viduje pamatė, automobilio užvedimo raktelius ir sugalvojo sėsti už vairo ir parvažiuoti iki Kelmės, nes atstumas nedidelis, apie 9 km. S. nieko nesakė, sėdo ir važiavo iki Kelmės. Parvažiavo iki draugės namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, ir jam iš galo privažiavo policijos pareigūnai. Jis išlipo iš automobilio ir buvo sulaikytas. Kiek į alkotesterį įpūtė, nepamena. Policijos pareigūnai jam alkotesteriu nustatinėjo girtumą du kartus, tačiau nepamena, kiek įpūtė į alkotesterį. Automobilį paliko stovėti kieme, turėjo jį nuvežti, o jį pristatė į Šiaulių areštinę. Vairuotojo pažymėjimo nebuvo įgijęs, tačiau vairuoti moka. Už tokį pažeidimą jau yra teistas. Kad būnant girtam negalima vairuoti automobilio, žino, bet kai išgeria jam taip „atrodo“, kad gali su juo važiuoti. Kad girtas vairavo automobilį, nuoširdžiai gailisi, nes blaivus tikrai nevairuoja (b. l. 119-122).

Įtariamasis V. J. parodė, kad S. N. pažįsta, nes pas jį kartais važiuoja pjauti žolę ar skaldyti malkas. 2026 m. birželio 20 d., apie 18-19 val., jam telefonu paskambino S. N. ir paprašė, kad pas jį sodyboje nupjautų žolę. Susitarė, kad jis jo lauks Kelmėje, aikštelėje prie bažnyčios. Netrukus S. N. automobiliu „VW Passat“ atvažiavo į minėtą vietą, už jo duotus pinigus nusipirko 6 litrus alaus (6 laipsnių stiprumo) ir jie kartu jo automobiliu nuvažiavo į jo sodybą (duomenys neskelbtini). Jis su S. N. išgėrė degtinės po 100 gramų ir po to trimeriu pjovė žolę iki 22.00 val. Pjaudamas žolę gėrė alų, o S. N. gėrė sidrą. Po to, jau po 22.00 val., nuėjo į kieme esantį vagonėlį, kur abu gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val., S. N. nuėjo miegoti į savo namą, o jis vienas gėrė alų. Nuo alkoholio jautėsi stipriai apsvaigęs. Jie buvo susitarę su S. N., kad jis liks miegoti vagonėlyje, nes ryte turėjo pabaigti pjauti žolę. Vėliau jis sugalvojo, kad nori grįžti namo į Kelmę ir ėjo pažadinti S. N., kad suorganizuotų kaip jį parvežti namo. Jo namas buvo užrakintas, beldė į duris, bet niekas jų neatidarė. Tuomet kieme pamatė automobilį „VW Polo“. Šiame automobilyje buvo užvedimo rakteliai, tačiau tiksliai neprisimena kurioje vietoje. Jis sugalvojo, kad šiuo automobiliu reikia parvažiuoti namo į Kelmę. Sėdo už automobilio vairo ir automobiliu parvažiavo į Kelmę, kur (duomenys neskelbtini) kieme sustojo, o paskui jį atvažiavo policininkai. Jam patikrino blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekuomet nėra turėjęs, tačiau automobilį vairuoti moka. Kam priklauso šis automobilis, nežino. Policininkai jį sulaikė ir uždarė areštinėje. Anksčiau S. N. jam šiuo automobiliu neleido naudotis, šį automobilį pasiėmė be jo leidimo, jam apie tai nepranešęs. Iš automobilio jokių daiktų neėmė. Automobilis jam buvo reikalingas tik kad grįžtų į Kelmę. 2026 m. birželio 22 d. kalbėjo su S. N., kurio atsiprašė, kad pagrobė jo automobilį ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą (b. l. 131-132).

Įtariamasis V. J. parodė, kad kaltu dėl visų įtarime nurodytų veikų prisipažįsta. Parodė, kad S. N. pažįsta, nes pas jį kartais važiuoja pjauti žolės ar skaldyti malkas. 2026 m. birželio 20 d., apie 18-19 val., jam telefonu paskambino S. N. ir paprašė pas jį sodyboje nupjauti žolę. Susitarė, kad jis jo lauks Kelmėje, aikštelėje prie bažnyčios. Netrukus S. N. automobiliu „VW Passat“ atvažiavo į minėtą vietą, už jo duotus pinigus nusipirko 6 litrus alaus (6 laipsnių stiprumo) ir jie kartu jo automobiliu nuvažiavo į jo sodybą (duomenys neskelbtini). Jis su S. N. išgėrė degtinės po 100 gramų ir po to trimeriu pjovė žolę iki 22.00 val. Pjaudamas žolę gėrė alų, o S. N. gėrė sidrą. Po to, jau po 22.00 val., nuėjo į jo kieme esantį vagonėlį, kur abu gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. S. N. nuėjo miegoti į savo namą, o jis vienas gėrė alų. Nuo alkoholio jautėsi stipriai apsvaigęs, nes buvo išgėręs apie 4 litrus alaus ir apie 250 gramų degtinės. Jie buvo susitarę su S. N., kad jis liks miegoti jo vagonėlyje, nes ryte turėjo pabaigti pjauti žolę. Vėliau užsinorėjo grįžti namo į Kelmę ir nuėjo pažadinti S. N., kad suorganizuotų kaip jį parvežti namo. Jo namas buvo užrakintas, beldė į duris, bet niekas jų neatidarė. Tuomet kieme pamatė automobilį „VW Polo“, kuris nebuvo užrakintas. Šiame automobilyje buvo užvedimo rakteliai, tačiau neprisimena kurioje vietoje. Anksti ryte jis sugalvojo, kad šiuo automobiliu reikia parvažiuoti namo į Kelmę. Sėdo už automobilio vairo ir automobiliu parvažiavo į Kelmę, kur (duomenys neskelbtini) kieme sustojo, o paskui jį atvažiavo policininkai. Jam patikrino blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivus, virš 1,5 promilės. Blaivumą jam tikrino du kartus, su patikrinimo rezultatais sutiko. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekuomet neturėjo, tačiau automobilį vairuoti moka. Kam priklauso šis automobilis jis nežino, bet galvojo, kad S. N.. Policininkai jį sulaikė ir uždarė areštinėje. Anksčiau S. N. jam šiuo automobiliu neleido naudotis, šį automobilį pasiėmė be jo leidimo, jam apie tai nepranešęs. Iš automobilio jokių daiktų neėmė. Automobilis jam buvo reikalingas tik tam, kad grįžtų į Kelmę. 2026 m. birželio 22 d. kalbėjo su S. N., kurio atsipašė, kad pagrobė jo automobilį ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Dėl to, kad automobilį vairavo neblaivus, jam 2024 m. atliekamas ikiteisminis tyrimas ir buvo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas, paskirta bauda 1800 eurų ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Su teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas. Gailisi, kad padarė šias nusikalstamas veikas, blogai elgėsi dėl girtumo (b. l. 138-139).

2026 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2026 m. birželio 21 d., apie 5.03 val., dirbant kartu su jaunesniąja tyrėja G. A. Kelmėje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė patikrinimui. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090“, patikros Nr. 2431136, galioja iki 2026 m. liepos 22 d., paklaida 1,7%, 5.06 val. nustatytas 2,14 prom. girtumas. Antru pūtimu, 5.24 val., 2,06 prom. Pagal duomenų bazę POLIS II nustatyta, kad automobilį vairavo neturintis teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs V. J., kuris nurodė, kad alkoholinius gėrimus nesenai, kada tiksliai nenurodė. Nustatyta, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, yra draustas privalomuoju draudimu, tačiau yra išregistruotas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 6).

2026 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad V. J. alkoholio matuokliu „Alkotest 7510 ARRK-0090“ 2026 m. birželio 21 d., 5.06 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas, 2026 m. birželio 21 d., 5.24 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 18-21).

2026 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kad Kelmė, (duomenys neskelbtini), kieme stovi mėlynos spalvos „VW Polo“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( b. l. 22).

2026 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), kieme stovintis automobilis „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25).

2026 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame užfiksuota, kad V. J. nurodė, kad prieš sustabdant policijos pareigūnams, tai yra prieš 15 min. gėrė alkoholinius gėrimus, alų apie 10 vnt. plastikinių butelių, po 1 litrą talpos (b. l. 29-30).

„Emprekis“ pažymą, kurioje užfiksuota, kad automobilio „VW Polo“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1190 eurų su PVM (b. l. 45).

2024 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam 36 MGL (1800 eurų) bauda, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 2 d. bei turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 3700 eurų (b. l. 153-159).

2026 m. birželio 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus informacija, kad V. J., įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, registrą (b. l. 163-164).

2026 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kad 2026 m. birželio 21 d., 9.47 val., buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad nakties metu iš kiemo pavogtas pranešėjo automobilis „VW Polo“, mėlynos spalvos. Įtaria pažįstamą V. J., kuris gyvena Kelmėje. Laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas S. N., kuris nurodė, jog laikotarpiu nuo 2026 m. birželio 20 d., 22.00 val., iki 2026 m. birželio 21 d., 9.00 val., iš jo gyvenamojo namo kiemo, Kelmės r., (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas, jam priklausantis automobilis Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, jog 2026 m. birželio 20 d., apie 19.00 val., pas jį į namus, minėtu adresu, buvo atėjęs iš matymo pažįstamas V. J., kuris siūlėsi atlikti namų ruošos darbus už atlygį. S. N. sutikus, šis nurodė V. J. nupjauti aplink namą augančią žolę ir nuėjo į savo gyvenamojo namo vidų. 2026 m. birželio 21 d., 9.00 val., S. N., išėjęs į kiemą, pasigedo automobilio. Automobilis buvo paliktas neužrakintas, rakteliai palikti automobilio salone. Įtaria, jog automobilį pagrobė minėtas V. J.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. V. J., sulaikytas 2026 m. birželio 21 d. dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo automobiliu „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-67).

8.13. 2026 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kad 2026 m. kovo 7 d. K. P. pardavė automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), S. N. už 300 eurų (b. l. 85-86)

8.14. S. N. parodė, kad, maždaug prieš mėnesį, iš kaimyno K. P. nusipirko automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio dar nepriregistravo, tačiau turi pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilį „VW Polo“ laikė savo gyvenamojo namo kieme. 2026 m. birželio 21 d., apie 19.00 val., pas jį atėjo iš matymo pažįstamas V. J., kuris už atlygį pasisiūlė atlikti namų ruošos darbus. Jis sutiko ir nurodė jam nupjauti aplink namus augančią žolę. Paskutinį kartą automobilį matė apie 22.00 val. būdamas kieme, prieš įeinant į namo vidų. Automobilį laikė atrakintą su rakteliais automobilio viduje. Mašinos daiktadėžėje yra automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Įtaria, jog automobilį galėjo pagrobti V. J., kuris, kaip nurodė policijos pareigūnai, buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus jo automobilį. Jam padaryta 1500 eurų turtinė žala. Civilinio ieškinio teikti nepageidauja (b. l. 53-60).

8.15. Nukentėjusysis S. N. parodė, kad jis gyvena Kelmės r., (duomenys neskelbtini), jo mamai priklausančiame name. 2026 m. kovo 7 d. iš kaimyno K. P. už 700 eurų nusipirko automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jie susirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaina nurodyta 300 eurų. Kodėl tokią sumą nurodė, šiuo metu negali paaiškinti, tačiau automobilis yra vertas tikrai daugiau nei 300 eurų, nes kiek žino K. P. šį automobilį prieš parduodamas suremontavo ir už remontą sumokėjo apie 600 eurų. Nusipirkęs automobilio neskubėjo perregistruoti, nes juo mažai naudojosi, turi dar ir kitą automobilį, o šis buvo kaip atsarginis. Apie automobilio pirkimą-pardavimą „Regitra“ nepranešė, todėl nebus duomenų, kad šį automobilį įsigijo. Automobilį „VW Polo“ laikė savo gyvenamojo namo kieme Kelmės r., (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudodavosi tik jis. 2026 m. birželio 20 d., apie 19.00 val., jis iš Kelmės parsivežė iš matymo pažįstamą V. J., su kuriuo susitarė, kad jis jam sodyboje nupjaus žolę. Apie 19.30 val. V. J. pradėjo su trimeriu pajauti žolę ir darbą baigė apie 22.00 val. V. J. nespėjo visos žolės nupjauti, todėl pasakė, kad liks nakvoti jo kieme esančiame vagonėlyje, o kitą dieną pabaigs pjauti žolę. Jis apie 22.00 val. nuėjo miegoti, buvo išgėręs alaus, tačiau nuo alkoholio apsvaigęs nesijautė, buvo pavargęs po dienos darbų. V. J. buvo nupirkęs 4 litrus alaus, 6 laipsnių stiprumo, kuris dirbdamas gėrė alų ir atrodė nestipriai apsvaigęs. 2026 m. birželio 21 d., apie 9.00 val., pabudęs pastebėjo, kad kieme nebėra jo automobilio „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti automobilyje, tačiau tiksliai kurioje vietoje neprisimena. Automobilis nebuvo užrakintas. Automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros lapas ir draudimo sutartis buvo automobilio dėtuvėje. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo ne automobilyje, o jo namuose. Šios sutarties kopiją pateiks tyrėjui prie apklausos. Automobilyje buvo ir jo asmeninių daiktų, tačiau tiksliai kokie ir kokia jų vertė šiuo metu negali nurodyti. 2026 m. birželio 21 d. policininkai jam pranešė, kad buvo sulaikytas jo automobilį „VW Polo“ neblaivus vairuojantis V. J.. Jis V. J. savo automobilio vairuoti neleido ir nedavė, jis jo to ir nepašė, automobilį paėmė be jo leidimo, tai yra jį pavogė. Jis buvo nurodęs padarytos žalos dydį 1500, nes automobilio vertė mano 1000 eurų, jo nuvežimas į saugojimo aikštę ir jo saugojimas gali kainuoti apie 500 eurų, todėl tokią žalą ir nurodė. Norėtų, kad automobilis būtų jam gražintas. V. J. 2026 m. birželio 21 d. vakare jam paskambino, jo atsipašė ir jam žadėjo atlyginti vagyste padarytą žalą, tačiau kodėl pavogė jo automobilį neaiškino. V. J. niekuomet su automobiliu nevažiuodavo, važinėjosi su dviračiu, jis negalėjo, net pagalvoti, kad jis gali pavogti jo automobilį (b. l. 83-84).

8.16. Liudytojas K. P. parodė, kad V. J. nepažįsta. S. N. yra jo kaimynas. 2026 m. kovo 7 d. jis S. N. pardavė jam priklausiusį automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pardavė S. N. už 700 eurų, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė 300 eurų, tačiau negali paaiškinti. Šis automobilis yra vertas tikrai nemažiau 700 eurų, nes į už šio automobilio remontą sumokėjo apie 600 eurų, pirko naują akumuliatorių, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Apie pirkimą-pardavimą „Regitra“ nepranešė ir negali paaiškinti kodėl. Šis automobilis jam nebepriklauso, jis priklauso S. N. ir būdavo jo kieme. 2026 m. birželio 21 d. jam S. N. pranešė, kad automobilį „VW Polo“ iš jo kiemo pavogė pas jį dirbęs asmuo. Jis apie šią vagystę nieko negali paaiškinti. Jam žala nepadaryta (b. l. 91).

8.17. Liudytojas M. A. parodė, kad jam anksčiau priklausė automobilis „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį automobilį 2025 m. vasarą , tikslios datos neprisimena, už 300 eurų pardavė R. S. ir pirkimą-pardavimą deklaravo „Regitroje“. Ar R. S. automobilį prisiregistravo jis nežino. Nuo to laiko šis automobilis jam nepriklauso ir kam jis priklauso šiuo metu jis nežino, tik buvo matęs, kad paskutiniu metu automobilis stovėjo S. N. kieme (duomenys neskelbtini) kaime. Šio automobilio jis K. P. ar S. N. nepardavė. Apie tai, kad šis automobilis yra sulaikytas, nes jį vairavo neblaivus asmuo, jis sužinojo apklausos metu iš tyrėjo. Apie šį įvykį nieko negali paaiškinti. Jam dėl šio įvykio žala nėra padaryta (b. l. 93).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Pagal BK 243 straipsnį kyla baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo V. J. veikos jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį bei 178 straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, pagrobė svetimą daiktą – S. N. priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikatamos veikos padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. J. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 148-162), padarė vieną baudžiamąjį susižengimą ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka (b. l. 177-196), nedirba (1 t., b. l 199. ), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b. l. 198).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismo įsitikinimu kaltinamajam nėra pagrindo skirti sankcijoje numatytos bausmės – baudos, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba, paskirtų baudų savanoriškai nemoka, todėl akivaizdu, kad paskyrus baudą, bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebus pasiekti. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnių už padarytas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytas bausmes – areštą (BK 41 ir 49 straipsniai). Už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina 78 parų arešto bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje – 30 parų arešto, už BK 178 straipsnio 1 dalyje – 80 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrintinos apėmimo būdu bei BK 178 straipsnio 1 dalyje – dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir skirtina galutinė bausmė 90 parų arešto.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL (1800 eurų) bauda ir skirtina galutinė bausmė – 60 parų arešto ir 36 MGL (1800 eurų) dydžio bauda.

V. J. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. birželio 21 d., 5.24 val., iki 2026 m. birželio 21 d., 14.46 val., (b. l. 101-105, 106-108), t. y. viena para ir laikoma, kad jis atlikęs vieną arešto parą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. (BK 67 straipsnio 1 dalis) Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. (BK 67 straipsnio 3 dalis)

Nors V. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju V. J. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui – S. N. ir yra grąžintinas bei paliktinas neribotai nuosavybei teisėtam valdytojui, o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas būtų pasiektas, iš V. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1190 eurų (b. l. 45).

Kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 140-147) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 7 d. pažyma Nr. APD-2026-07465, apie valstybės patirtas išlaidas dėl V. J. paskirto gynėjo, kurias prašoma išieškoti iš nuteistojo.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Kadangi įstatymas numato šiuo atveju būtiną gynėjo dalyvavimą, be to, kaltinamasis nuteistas arešto bausme, niekur nedirba ir negauna pajamų, todėl teismas nutarė šiuo atveju iš V. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui S. N. ir paliktinas jo neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje – 78 (septyniasdešimt aštuonių) parų arešto bausme;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu V. J. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrinti apėmimo būdu, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, iš dalies sudedant ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL (1800 eurų) dydžio bauda ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 36 (trisdešimt šešių) MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti vieną arešto parą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Išaiškinti V. J., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-5 dalis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, Teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu: Trakų g. 10, Šiauliai), nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį - ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., telefono Nr. 0-41-430921) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės konfiskaciją, konfiskuojant – 1190 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą V. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui S. N. ir palikti jo neribotai nuosavybei.

Išaiškinti V. J., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsakys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.