Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-11992-457/2026Teisminio proceso Nr. 2-35-3-15354-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.6.15.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 25 d.JoniškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėjas Vidmantas Gestautas, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS2 pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.Teismasn u s t a t ė :Pareiškėja PRS2 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad PRS2 , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į vandens tinklo atkarpą (vandens tinklo atkarpa, gręžtinis šulinys, šulinys, ir vandentiekio bokštas), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja PRS2 (toliau – ir Bendruomenė) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), vienas iš Bendruomenės veiklos tikslų – gyvenamosios aplinkos pritaikymas PRS2 . Nuo įsikūrimo pareiškėja pradėjo rūpintis, kad kaimo gyventojams būtų užtikrintas vandens tiekimas iš kaime esančio vandens gręžinio. Vandens gręžinys buvo įrengtas, vandens bokštas pastatytas tuometinio „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio, kolūkiui iširus, gręžinio ir vandens bokšto eksploatavimu rūpinosi žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o šiai iširus 1998 m., įrenginiai niekam nebuvo perduoti. Kaip minėta, įkūrus Bendruomenę, vandens gręžinio ir bokšto eksploatavimu pradėjo rūpintis jos nariai ir šiuos inžinerinius statinius prižiūrėjo kaip savus. Nurodytų vandens tiekimo įrenginių tinkamo veikimo užtikrinimui Bendruomenė turi daryti atitinkamas investicijas, todėl, būdama juridiniu asmeniu, tam turi turėti teisėtą pagrindą. Turimus dokumentus pareiškėja pateikė VĮ Registrų centrui, tačiau šis 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - vandentiekio tinklo atkarpą, motyvuodamas tuo, kad pateikti dokumentai nėra pakankami, t. y. pareiškėja neturi nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančio dokumento. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, paneigiančių pareiškėjos PRS2 nurodomas aplinkybes, Joniškio rajono savivaldybės administracija pareiškimui iš esmės neprieštarauja ir prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus. Joniškio rajono savivaldybė nepretenduoja į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Vandens tinklo atkarpa, gręžtinis šulinys, šulinys ir vandentiekio bokštas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra įtrauktas į Joniškio rajono savivaldybės administracijos vedamus Pastatų, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašus, taip pat, neturi duomenų, kad šis turtas būtų apskaitytas Joniškio rajono savivaldybės vardu ar perduotas savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti kitais teisiniais pagrindais.Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos pareiškimo reikalavimas teismo galėtų būti patenkinamas pareiškėjai įrodžius, kad pareiškime minima vandens tinklo atkarpa įrengta teisėtai, o šių inžinerinių įrenginių pareiškėjos valdymas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašė pareiškėjos PRS2 pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pareiškimas galėtų būti patenkintas, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškimas tenkintinas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas).Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Tokiu būdu, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio r. „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis PRS2 išgręžė gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracijos raštu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis savivaldybės administracijos archyvui yra perdavęs tik pirminius darbo užmokesčio apskaitos dokumentus; peržiūrėjus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1993–1996 metų protokolų knygas, nerasta duomenų apie vandens gręžinio perdavimą iš „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkams, likviduojant bendrovę. Lietuvos Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Žemės gelmių registre yra įregistruotas vienas gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Gręžinio įrengimo data nurodyta 1985 m. sausio 1 d. Registre įregistruotas 1997 m. liepos 17 d., pagal tuo metu galiojančius teisės aktus; duomenų apie šio Gręžinio savininką registre nėra. Iš Gręžinio paso, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pirminio dokumento Nr. atitinka Joniškio r. „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio (duomenys neskelbtini) išgręžto gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. gegužės 13 d. nustatyti vandentiekio tinklo atkarpos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.Taigi, nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja nėra vandens tinklo atkarpo savininkė, nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į vandens tinklo atkarpą, bet sąžiningai ją įgijo, nuo bendruomenės įsteigimo vandens tinklo atkarpa disponuoja, ją faktiškai valdo ir ja rūpinasi, inicijavo vandens gręžinio ir bokšto kadastrinius matavimus. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas vandens tinklo atkarpą būtų valdęs, naudojęs, jog dėl jo kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo daikto valdymu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai turtą, kaip savo daiktą, valdo daugiau nei 10 metų, t. y. nuo 2006 m. Ginčo objektas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėja, pradėdama valdyti vandens tinklo atkarpą, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą, kadangi gręžinį išgręžusio kolūkio nebėra, o žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota 1998 m. gegužės 14 d. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėja valdo vandens tinklo atkarpą neteisėtai, jog kas nors ginčytų pareiškėjos daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir daikto teisinės registracijos tikslu nustatytina pareiškėjos PRS2 nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į vandens tinklo atkarpą (vandens tinklo atkarpa, gręžtinis šulinys, šulinys, ir vandentiekio bokštas), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,n u s p r e n d ė :pareiškimą patenkinti.Nustatyti, kad PRS2 , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į vandens tinklo atkarpą (vandens tinklo atkarpa, gręžtinis šulinys, šulinys, ir vandentiekio bokštas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) u: (duomenys neskelbtini). Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.Teisėjas Vidmantas Gestautas