- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-501-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01921-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- „Transetus“
- Atsakovas
- Y. I.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-526-1138/2026, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ ieškinį atsakovui Y. I. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės teisme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transetus“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė UAB „Transetus“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys) su atsakovu Y. I. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) iki darbo santykių pabaigos yra visiškai atsiskaičiusi ir tinkamai išmokėjo visas darbuotojui priklausančias sumas; 2) pripažinti, kad ieškovė UAB „Transetus“ iš atsakovo Y. I. darbo užmokesčio teisėtai išskaitė 189,00 Eur turtinės žalos; 3) iš atsakovo Y. I. ieškovės UAB „Transetus“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Transetus“ ir atsakovo Y. I. 2025 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 284, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms užimti. Darbo sutarties 5.4 punkte numatyta, kad darbuotojui bus mokami mažesni dienpinigių dydžiai, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, o būtent, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad darbuotojui mokama 50 procentų dienpinigių norma, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus dienpinigių dydžius. Prieš darbuotojui vykstant į komandiruotę, jam buvo pateikiami įsakymai dėl vairuotojo siuntimo į tarptautinį reisą, kuriuose nurodoma išvykimo data; grįžimo data; faktas, kad dienpinigiai mažinami 50 procentų ir buvo priimami komandiruočių įsakymai, kuriuose detaliai nurodomi kiekvienos šalies, į kurią vyksta atsakovas, dienpinigių dydžiai ir trukmė toje konkrečioje šalyje. Kiekvienas įsakymas parengtas tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis ir pateikti susipažinti pasirašytinai. Darbo sutartis buvo nutraukta 2025 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Iš darbuotojo 2025 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio 2025 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės direktoriaus įsakymu buvo išskaičiuota 489,00 Eur suma už atsakovo padarytą žalą (darbo reikmėms naudojamos transporto priemonės apgadinimą). Išskaita atlikta su darbuotojo sutikimu ir visa apimtimi apie padarytą žalą jį informavus po to, kai darbuotojas paskutiniu 2025 m. rugpjūčio 19 d. surašytu pasiaiškinimu pripažino savo kaltę dėl žalą sukėlusio įvykio. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) su prašymu priteisti 2 569,89 Eur dienpinigių, 254,00 Eur papildomų dienpinigių, 489,00 Eur išskaičiuotą turtinę žalą, 109,81 Eur už komandiruočių metu patirtas išlaidas, delspinigius ir netesybas. DGK 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš ieškovės: 2 144,50 Eur dienpinigių; 189,00 Eur išskaičiuotos žalos dydį; 2 332,32 Eur netesybų.
Ieškovė teigė, kad visu darbo sutarties laikotarpiu su atsakovu buvo atsiskaitoma tinkamai, laiku ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, žala išskaičiuota pagrįstai. Atsakovui prieš komandiruotę buvo pateikiami susipažinimui įsakymai dėl komandiruotės, kuriuose detaliai buvo nurodyta visa reikalinga informacija, t. y. komandiruotės trukmė, šalys, tikslas, konkretūs dienpinigių dydžiai. 2022 m. liepos 1 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 001 patvirtintame Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimo tvarkos apraše, su kuriuo atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas (toliau – ir Aprašas) buvo nustatyta, jog dienpinigiai mažinami atsižvelgiant į komandiruotės trukmę (kuo ilgesnė komandiruotė, tuo didesni dienpinigiai), nes kuo ilgiau darbuotojas būna komandiruotėje, tuo, savaime suprantama, patiria daugiau išlaidų. Taip pat nustatyta, kad dienpinigiai mažinami, kai darbuotojas nepatiria išlaidų kelionei iki darbo vietos (transporto priemonės) bei tais atvejais, kai darbuotojui nereikia mokėti už sanitarines paslaugas ir pan. Tokie kriterijai yra išimtinai susiję su darbuotojo patiriamomis išlaidomis komandiruotėje ir Apraše tinkamai nustatyta, kad, jei nurodytų išlaidų darbuotojas nepatiria, tai yra pagrindas jam mokėti mažesnius dienpinigius. Be to, dienpinigiai galėjo būti mažinami ir dėl to, kad atsakovas tam tikrose valstybėse gaudavo nemokamą infrastruktūrą valstybėje, į kurią buvo komandiruojamas. Ieškovė pažymėjo, kad nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės yra objektyvios, nes jomis siekiama kuo ekonomiškesnių kelionės resursų bei jos yra taikomos visiems įmonės vairuotojams, o kadangi teisės aktuose nenurodyta kokias konkrečias dienpinigių mažinimo sąlygas turi nusistatyti darbdavys savo tvarkose, tai palikta darbdavio ir darbuotojo sutarimui. Šie kriterijai yra tinkami dar ir dėl to, kad teismuose vyrauja praktika, jog dienpinigiai gali būti vertinami dvejopai – kaip darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis, darbo užmokestį skaičiuojant 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo funkcijas, todėl būtent tai įvertinusi ieškovė ir Apraše nustatė konkrečius aptariamus kriterijus. Atsakovas visu darbo sutarties galiojimo metu darbdaviui nereiškė nusiskundimų ar pretenzijų dėl darbo ir komandiruočių sąlygų, darbo užmokesčio ir/ar dėl dienpinigių.
Ieškovė taip pat nurodė, kad DGK sprendimu darbuotojui nepagrįstai buvo priteista papildomai dienpinigių. DGK sprendime užfiksavo, kad atsakovas nurodė, jog neva neįskaityti dienpinigiai už 2025 m. gegužės 16 d., 2025 m. gegužės 17 d., 2025 m. gegužės 18 d. – darbuotojas tuo metu buvo teisėtame poilsyje Lenkijoje. Pagal tarifą (50 proc.) / 3 d. × 24,00 Eur = 72,00 Eur. Neapmokėta už kelionės dienas trečioje (faktiškai antroje) kadencijoje: 1) Lenkijos tarifas (1 diena) – 24,00 Eur; 2) Vokietijos tarifas (pagal tachografo duomenis) – 31,00 Eur. Iš viso – 55,00 Eur. Neišmokėta suma už 3 poilsio dienas ir 2 kelionės dienas trečioje kadencijoje: 72,00 + 55,00 = 127,00 Eur (į rankas). Taikant 100 proc. dienpinigius suma sudaro 254,00 Eur. DGK atsakovo prašytą sumą jam priteisė. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutiko ir paaiškino, kad atsakovas nurodytomis dienomis nevykdė darbo funkcijų. Atsakovas vyko į keturias komandiruotes laikotarpiais: nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 15 d.; nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. birželio 3 d.; nuo 2025 m. liepos 13 d. iki 2025 m. liepos 25 d.; nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovas nurodytu laikotarpiu (2025 m. gegužės 16-18 d.) nedirbo. Atsakovas 2025 m. gegužės 16 d. buvo pateikęs prašymą dėl neatvykimo į darbą dėl asmeninių priežasčių, šeimyninių aplinkybių, o 2025 m. gegužės 16-17 d. buvo savaitgalis.