- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- 1S-327-953/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00095-2026-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Asmuo, kuriam paskirti teismo įpareigojimai
- Targirė
- Pareiškėjas
- Rigas Regiona Parvalde Kartibas policijas parvalde
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties,
Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu byloje Nr. 01187002321025-5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 415 Eur piniginė sankcija už tai, kad 2025 m. gegužės 26 d., 20.07 val. vairuotojas V. R., vairuodamas transporto priemonių junginį „SCANIA R520“, kurio Lietuvos valstybinis registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI“, kurios Lietuvos valstybinis registracijos numeris yra (duomenys neskelbtini), automobilių eismo kelyje P8 (Inciems-Sigulda-Kegums) važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Atliekant krovinių vežimo kontrolę, buvo nustatyta, kad vairuotojas 3 valandomis ir 12 minučių viršijo pratęstą 10 valandų paros vairavimo trukmę. Tokiu būdu buvo pažeista Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 1 dalis, Administracinės atsakomybės įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Kelių eismo įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 9 d. Paskirtos piniginės sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, todėl Latvijos Respublikos kompetentinga institucija – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyba, vadovaudamasi 2005-02-24 Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, prašydama pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu byloje Nr. 01187002321025-5 paskirtą 415 Eur piniginę sankciją. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas ir pripažinta Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu byloje Nr. 01187002321025-5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 415 Eur piniginė sankcija, nustatyta ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įpareigota sumokėti 415 Eur finansinę baudą (piniginę sankciją) per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu apygardos teismui asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti bei kreiptis į ES Teisingumo Teismą priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti, ar sprendimo išsiuntimas asmens, kuriam taikoma piniginė sankcija buveinės adresu, nesant įrodymų apie tokio sprendimo pasirašytiną įteikimą, yra pagrindas pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR „Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms“ 7 straipsnio 2 dalies g punktą atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą.
Skunde teigiama, jog priimta nutartis nepagrįsta jokiais teisės aktais ir nelogiška, nutartyje nenurodomos Pamatinio sprendimo ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, kurių pagrindu teismas bendrovei kildina pareigą būti rūpestingai, taip pat neaišku, kaip iš to, kad nagrinėjama daug bylų teisme, padaroma išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai informuota, nesant įrodymų apie procesinių dokumentų įteikimą.
Teigiama, jog teisiniuose procesuose įrodymas apie procesinio dokumento, asmeniui sukeliančio teisines pasekmes, įteikimą yra asmens įrašas apie konkretaus dokumento gavimą, parašas ant pašto įstaigos lydraščio arba pašto darbuotojo įrašas apie atsisakymą priimti siuntą. Šioje byloje nei vienas iš tokių dokumentų neegzistuoja. Byloje pateikta pašto siuntos kelio išklotinė, iš kurios galima suprasti, jog siunta išsiųsta 2025 m. liepos 16 d., Lietuvoje gauta liepos 18 d., o liepos 22 d. ir rugpjūčio 24 d. fiksuojami nesėkmingi pristatymo bandymai. Ši aplinkybė reiškia teismui nebuvus faktinio pagrindo konstatuoti siuntos pristatymo į (duomenys neskelbtini) g. Pažymima, jog kompetentinga institucija prašo pripažinti 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, todėl nesuvokiama, kaip jis galėjęs būti išsiųstas tų pačių metų liepos 16 d., kai dar nebuvo priimtas.
Taip pat nurodoma, jog sekant Pašto paslaugos teikimo taisyklių (patvirtinta RRT direktoriaus 2013-02-28 įsakymu Nr. 1V-332) 17.4 punktu pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. Tai reiškia, jog procesinį dokumentą išsiuntus registruota pašto siunta ir pašto įstaigai juos įteikus pasirašytinai egzistuoja dokumentas, kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kaip įrodymas apie nutarimo kuriuo paskirta bauda gavimą. Teismas, konsultuodamasis su kompetentinga įstaiga, šiuos įrodymus turėjo galimybę gauti ir neabejotinai nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, būtiną piniginės sankcijos pripažinimui. Teisenose, kur taikoma atsakomybė, valstybės institucijos yra įpareigotos įteikti asmeniui procesinius dokumentus įtakojančius jo teisinį statusą - patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, išaiškinti ir užtikrinti procesinių teisių įgyvendinimą, bei, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodoma, jog Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 3 dalies a punktas numato, kad kiekvienas kaltinamasis turi būti nedelsiant, išsamiai ir jam suprantama kalba informuojamas apie pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 a punktas numato, jog kiekvienas turi teisę būti nedelsiant ir išsamiai informuotas apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodoma, jog joje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybė privalo imtis priemonių, kad asmuo būtų informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą.
Taip pat nurodoma, jog teisinė fikcija, jog asmeniui išsiuntus pranešimą, praėjus tam tikram laiko tarpui laikoma, kad procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, galioja tik civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis). Teisenose, kur asmuo traukiamas atsakomybėn prieš valstybę (baudžiamojon, už administracinius nusižengimus) tokia prezumpcija negalioja. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (31 straipsnis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (6 straipsnio 1 dalis, 3 dalies „a“ punktas; 7 protokolas), ES sutartį (6 straipsnis) asmuo privalo aiškiai būti informuotas apie jam teikiamą kaltinimą, gauti sprendimą ir turėti galimybes jį apskųsti. Šioje byloje teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota - gavo sprendimą, todėl negalėjo pripažinti egzistuojant pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo apie piniginės sankcijos paskyrimą ir neturėjo galimybės jos ginčyti arba įvykdyti. Kitoks aiškinimas prieštarautų Pamatiniam sprendimui ir ES sutarties garantuotai teisei į sąžiningą procesą, dėl ko yra pagrindas kreiptis į ES Teisingumo teismą dėl preliminaraus sprendimo ar vien pranešimo išsiuntimas, nesant įrodymų apie įteikimą (gavimą), gali būti pripažįstamas tinkamu asmens informavimu, kaip sąlyga pripažinti ir leisti vykdyti paskirtą finansinę sankciją.
Atsiliepimų į asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą negauta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju skundu, pateiktu aukštesniajam teismui, prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, motyvuojant tuo, kad procesiniai dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įteikti pasirašytinai, taip pažeidžiant bendrovės teisę žinoti apie paskirtą nuobaudą bei teisę sprendimą apskųsti, be to, kompetentingos institucijos sprendimas priimtas vėliau nei nurodoma į bylą pateiktuose siuntos registruotu paštu išrašuose.
Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Šiuo atveju aktualiu klausimu Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Taip pat Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Šiuo atveju ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Taip pat Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.
Taip pat ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; 8 punkte numatyta, kad piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; 9 punkte numatyta, kad piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.
Kartu akcentuotina, kad Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje ir 2 dalies c, g, i ir j punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama visiškai ar iš dalies nepripažinti ir nevykdyti sprendimo, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija bet kuriuo tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir atitinkamais atvejais prašo jos nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją. Analogiškai nurodyta ir BPK 365¹ straipsnio 4 dalyje.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, pripažindamas Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą byloje Nr. 01187002321025-5, rėmėsi Latvijos Respublikos liudijime (h dalyje 3 punkte) nurodytomis aplinkybėmis, kad asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime; 3.1 a) punkte nurodyta, kad 2025 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. liepos 15 d. asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas; 3.3 punkte pažymėta, kad asmeniui buvo įteiktas sprendimas 2025 m. rugpjūčio 25d., asmuo nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo arba nepateikė apeliacinio skundo per nustatytą laiką; 4 punkte nurodyta, kad byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pažeidėjui, nes juridinis asmuo nereagavo į šaukimus, taip pat neinformavo apie neatvykimo priežastis. Šaukimai ir sprendimas (visi su aukštos kokybės mašininiu vertimu į anglų kalbą) buvo išsiųsti registruotu pašto adresu su sekimo funkcija dviem oficialiais bendrovės pašto adresais: pirmieji laiškai, siųsti adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atsiimti net ir po pakartotinių pašto pranešimų, todėl jie buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kur nebuvo gauti pranešimai apie negalėjimą pristatyti šių laiškų ir yra laikomi pristatytais. Atsižvelgiant į tai, kad policija padarė viską, kas įmanoma, kad informuotų asmenį, ir negali kontroliuoti pačios bendrovės tolesnio siuntų tvarkymo, vadovaujantis Latvijos Respublikos teisės aktais, visi dokumentai laikomi teisėtai įteiktais, o bausmė perduodama priverstiniam vykdymui net ir negavus pristatymo patvirtinimų iš įmonės. Teismas nesutiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pozicija, kad jo atstovaujama bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą. Iš teismui kartu su liudijimu pateiktų dokumentų matyti, jog informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą finansinę baudą bei sprendimas byloje Nr. 01187002321025-5 buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kur nebuvo gauti pranešimai apie negalėjimą pristatyti šių laiškų ir yra laikomi pristatytais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra išnagrinėta bei nagrinėjama daug bylų, kuriose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat aiškina, kad negauna sprendimų iš Latvijos Respublikos, tačiau bendrovė turi elgtis rūpestingai ir savo veiklą organizuoti taip, kad korespondencija ją pasiektų tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą, todėl tenkino kompetentingos Latvijos Respublikos institucijos prašymą.
Tačiau nagrinėjamoje situacijoje aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundo argumentu, jog sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubaudimo buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 25 d., o iš kompetentingos institucijos į bylą pateiktų išrašų matyti, jog registruotoji siunta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsta 2025 m. liepos 16 d., Lietuvos Respublikoje gauta 2025 m. liepos 18 d., o 2025 m. liepos 22 d. ir 2025 m. rugpjūčio 24 d. fiksuoti nesėkmingi siuntos pristatymai. Apylinkės teismas, remdamasis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu, t. y. Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 3 dalimi, bei BPK 365¹ straipsnio 4 dalimi, konsultuojantis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija, privalėjo pašalinti kilusius neaiškumus dėl tinkamo procesinių dokumentų išsiuntimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus prieštaravimus liudijime, apygardos teismas konstatuoja, kad konsultuojantis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip numatyta BPK 365¹ straipsnio 4 dalyje, Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 3 dalyje, ir pašalinus visas abejones, bus galima spręsti yra ar nėra kliūčių pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu byloje Nr. 01187002321025-5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą piniginę sankciją ir ją vykdyti. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymo pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą piniginę sankciją perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, jog klausimą perduodant apylinkės teismui spręsti iš naujo, aukštesnysis teismas nepasisako dėl skundo prašymo kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymą dėl Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo byloje Nr. 01187002321025-5, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta piniginė sankcija, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nutartis neskundžiama.