- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- BIK-708/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32576-2024-4
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- E. J. M.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3076/2026 Bylos Nr. BIK-708/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32576-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. J. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. M. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis pripažinta E. J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sumažinti paskirtą bausmę ir (ar), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnio 4 dalį, atidėti jos vykdymą.
Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tai turėjo reikšmės galutinės bausmės paskyrimui.
Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai nepripažino E. J. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje nustatyta, kad nuo sulaikymo momento E. J. M. prisipažino disponavęs narkotinėmis medžiagomis, atskleidė visas veikų padarymo aplinkybes, pats parodė policijos pareigūnams, kur yra likusios narkotinės medžiagos. Taigi nusikalstamos veikos tikslas platinti namuose laikomas draudžiamas medžiagas iš esmės yra įrodytas tik jo paties nuosekliais parodymais. Be to, reikšmingų aplinkybių atskleidimas leido policijos pareigūnams iš karto surasti narkotines medžiagas ir sulaikyti bute buvusį A. V. Š. Taip E. J. M. savo veiksmais iš karto po sulaikymo lemiamai prisidėjo prie nusikalstamos veikos užkardymo, jos ištyrimo ir kaltų asmenų nustatymo. Be to, viso bylos proceso metu E. J. M. apgailestavo dėl padarytos veikos, atsiprašė teismo. Toks jo elgesys rodo, kad jis supranta pavojingą padarytos veikos pobūdį ir nuoširdžiai gailisi. Kasatoriaus vertinimu, visų šių E. J. M. teigiamai apibūdinančių aplinkybių, patvirtinančių atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą, negali paneigti jo parodymų neesminis pasikeitimas dėl A. V. Š. kaip bendrininko vaidmens. Tokius E. J. M. parodymus galėjo nulemti jo jaunatviškumas ir neteisingas suvokimas, kad jis turi padėti pusbroliui, kuris fasavo narkotines medžiagas jo prašymu.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo E. J. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal teismų praktiką, bendrininkų grupės, kaip veiką ir atsakomybę sunkinantis požymis, paprastai konstatuojamas, kai bendrininkavimas didina daromos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tačiau šiuo atveju to nenustatyta, nes A. V. Š. vaidmuo buvo atsitiktinis. A. V. Š. vaidmenį galima buvo vertinti kaip padėjėjo, o tai reiškia, kad bendrininkų grupės požymis neturėjo būti konstatuotas.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas daugiausiai kreipė dėmesį į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir iš esmės nevertino individualių E. J. M. asmenybės bruožų. E. J. M. yra labai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbo, susietas stipriais socialiniais ryšiais su šeima. Be to, kaip minėta, yra reikšmingas E. J. M. elgesys po sulaikymo, prisidedant prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir greito bylos išnagrinėjimo. Kasatoriaus vertinimu, nusikalstamą veiką E. J. M. padarė dėl jauno amžiaus, o jo elgesys po sulaikymo patvirtina, kad šiuo metu bausmės tikslai, arba šių tikslų reikšminga dalis jau yra pasiekta. E. J. M. pakeitė savo gyvenimo būdą, visą savo laiką skyrė šeimai ir darbui. Tai rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam žymiai mažesnę bausmę. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leido teismams padaryti išvadą, kad šiuo metu E. J. M. yra socialiai orientuotas, siekia gyventi laikydamasis visuomenėje priimtų normų ir nebenusikalsti. Būtent šios aplinkybės lėmė sprendimą taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurių pagrindu buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir E. J. M. paskirta mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta minimali bausmė, yra įmanoma skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Pats savaime bausmės griežtinimas ar švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius, nesutikdamas su E. J. M. paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pateikia argumentus, susijusius su E. J. M. charakterizuojančių duomenų bei jo procesinio elgesio bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu vertinimu, taip pat kitų bylos aplinkybių vertinimu, kurie, jo nuomone, patvirtina jo ginamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, egzistavimą, nepagrįstą atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pripažinimą bei pagrindą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliami klausimai yra išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. J. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (ne)pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimus, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės prašoma dar kartą įvertinti apeliacinės instancijos teismo įvertintas aplinkybes bei sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir (ar) atidėti jos vykdymą, nėra siejami su konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik E. J. M. naudingu subjektyviu ir selektyviu bausmei skirti reikšmingų aplinkybių vertinimu. Toks skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo E. J. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.