Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3066Civilinė byla Nr. eCIK-1012/2026Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01462-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 21 d. paduotu atsakovų K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J., Ž. G. ir P. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovams K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J., Ž. G. ir P. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir sandorio pripažinimo niekiniu, tretieji asmenys K. P., R. V., E. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bei atsakovų K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J. ir Ž. G. patikslintą priešieškinį ieškovui V. P. ir atsakovui K. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys P. V., R. V., E. V. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį nusprendė atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo 2024 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 45 notarų biuro patvirtintos dovanojimo sutarties Nr. 3240 dalį, kuria K. P. perleido V. P. neatlygintinai 1/11 dalį inžinerinių tinklų. Taikė restituciją ir grąžino K. P. 1/11 dalį inžinerinių tinklų. Priteisė iš atsakovo pagal priešieškinį K. P. po 114,42 Eur kiekvienam nuostolių dėl bendrosios nuosavybės objekto išlaikymo Ž. N., V. K., V. R., Ž. G., R. Z., O. P., A. J. ir K. J. naudai. Priteisė iš atsakovo pagal priešieškinį K. P. 57,21 Eur nuostolių dėl bendrosios nuosavybės objekto išlaikymo J. R. ir 57,21 Eur O. R. naudai. Likusioje dalyje priešieškinį nusprendė atmesti. Iš ieškovo V. P. atsakovui Ž. N. priteisė 4 980,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. J. – 66,43 Eur, atsakovui R. Z. – 16,06 Eur žyminio mokesčio, atsakovui P. V. – 247,32 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui R. V. – 989,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui K. P. iš atsakovų K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J., Ž. G. ir P. V. lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisė po 36,82 Eur patirtų atstovavimo išlaidų ir po 102,85 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo V. P. priteisė 114,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikino. Panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2025 m. kovo 5 d. gręžinio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkino. Pripažino negaliojančia atsakovų K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J., Ž. G. ir P. V. 2025 m. kovo 5 d. sudarytą vandens gręžinio (Žemės gelmių registre įregistruoto Nr. 42698) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją: įpareigojo atsakovus grąžinti P. V gręžinį (Žemės gelmių registre įregistruotą Nr. 42698), o pardavėją P. V. – grąžinti atsakovams jo gautą kainą – 1 Eur. Panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas priešieškinio reikalavimas ir 2024 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartis Nr. 3240, pagal kurią K. P. neatlygintinai perleido V. P. 1/11 dalį ginčo inžinerinių tinklų, esančių Klaipėdos rajone savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, Klemiškės II kaime, Baukštininkų g., pripažinta iš dalies negaliojančia, taikant restituciją, ir priėmė naują sprendimą – šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Panaikino teismo sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimo leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų be bendraturčių sutikimo, dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo priteisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo išlaidas, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujoKasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad K. P. ir V. P., sudariusiems K. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo inžinerinių tinklų 1/11 dalies 2024 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 3240, netaikytina solidari atsakomybė, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnį, kadangi vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, sprendžiant dėl atsakomybės solidarumo bendrosios nuosavybės dalies dovanojimo teisiniuose santykiuose, yra formuluotina analogiška teisės taikymo taisyklė, kaip ir bendrosios dalinės nuosavybės dalies pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose – bendrosios dalinės nuosavybės dalies dovanotojas ir apdovanotasis yra solidariai atsakingi už atsiradusių iki šio daikto dalies padovanojimo prievolių, susijusių su dovanojamo daikto dalimi, įvykdymą kitiems bendraturčiams.2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai buvo faktiškai naudojami (prijungiant prie jų kitus objektus), savaime nereiškia, jog trečiojo asmens K. P. nuosavybės teisė į atitinkamą jų dalį išnyko ar buvo perleista. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija parodo, kad teismas, spręsdamas dėl sandorio galiojimo, nesigilino į sandorio tikslą ir jo pasiekimo realumą, todėl iškreipė dovanojimo sutarties esmę ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka realaus sandorio tikslo, kurio šalys siekė sudarydamos ginčo dovanojimo sutartį.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įrodymų priemones, numatytas CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir nepagrįstai suteikė aukštesnę įrodomąją galią specialistų išvadoms, nors jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.972 ir 6.974 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą ir jos partnerių tarpusavio santykius, bei pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes jungtinės veiklos dalyviai veikia ne savarankiškai, o pagal jungtinės veiklos sutartį, tvarko ne savo asmeninius, o visų bendrus reikalus. Tai, kad atsakovai yra bendraturčiai ir kad išlaidos yra realios, byloje įrodyta viešojo registro duomenimis ir pateiktomis sąskaitomis, mokėjimo dokumentais, kurių apeliacinės instancijos teismas tiesiog neįvertino.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs reikšmingas daikto formavimo aplinkybes, laikė, kad ginčo gręžinys ir nuosavybės teisė į jį nagrinėjamu atveju pagrįstai įregistruota Žemės gelmių registre ir kad sudarytas ginčo gręžinio nuosavybės teisės perleidimo sandoris nėra neteisėtas, o apeliacinės instancijos teismas, neįsigilinęs į tai, kad nagrinėjamu atveju gręžinys nebuvo formuojamas nekilnojamuoju daiktu, nepagrįstai taikė notarinės sandorio formos reikalavimus ir nepagrįstai pripažino gręžinio perleidimo sutartį negaliojančia.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Pateiktame žyminio mokesčio pervedimo išraše nurodyta, kad žyminio mokesčio mokėtojas Ž. N., todėl žyminis mokestis grąžinamas būtent jam.Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.