Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2941 Bylos Nr. eCIK-960/2026 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02049-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 21 d. paduotu atsakovo R. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. S. dėl iškeldinimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei I. P., dėl bendros jungtinės veiklos nustatymo, trečiasis asmuo byloje V. M., peržiūrėjimo.

Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. O tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuotų, kad kasaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teisme padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl tarp atsakovo ir ieškovės susiklosčiusių jungtinės veiklos teisinių santykių bei bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 ir 6.970 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias jungtinės veiklos (partnerystės) santykius, partnerių įnašus ir jų teisinę reikšmę, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas lėmė pernelyg siaurą byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių ir atsakovo įnašo sampratą bei atitinkamai netinkamą įrodinėjimo dalyko apibrėžimą.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12, 17, 176, 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi sprendžiant dėl jungtinės veiklos susitarimo ir atsakovo indėlio į ginčo turto įsigijimą bei pagerinimą nebuvo tinkamai įvertinta byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų tarpusavio sąsaja bei jų visuma, o atsakovo galimybės įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes buvo nepagrįstai apribotos atsisakant apklausti jo nurodytus liudytojus ir apeliacinėje instancijoje priimti pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino veiksmingos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, nes į dalį esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu materialiosios teisės normų taikymu, įrodymų vertinimu atsakovo procesinių galimybių įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, apribojimu, iš esmės neatsakė, apsiribodamas bendro pobūdžio pritarimu pirmosios instancijos teismo išvadoms. Todėl kasaciniame skunde taip pat keliamas CPK 320 ir 331 straipsnių netinkamo taikymo klausimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a : Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už kasacinį skundą 2026 m. rugpjūčio 18 d. AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 160 (121 Eur) ir 2026 m. rugpjūčio 20 d. AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 161 (3 Eur) sumokėtą bendrą 124 (vieno šimto dvidešimt keturių) Eur žyminį mokestį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.