Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2943 Bylos Nr. eCIK-961/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05599-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 21 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, E. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nutraukus civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai iš esmės nevertino ieškovo reikalavimo atsisakymo priežasčių, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti netinkamą proceso teisės normos aiškinimą.

2. Teismai, situaciją, kuomet trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įstoja į civilinę bylą savo iniciatyva, vertina skirtingai ir skirtingai sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinti ir dėl trečiojo asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuomet trečiasis asmuo į civilinę bylą įstoja savarankišku pagrindu.

3. Teismai netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis) ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skundžiamomis nutartimis iš esmės paneigta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, teisė į bylinėjimosi išlaidas, dėl šių priežasčių: trečiasis asmuo į bylą įstojo savo iniciatyva; trečiasis asmuo pats nusprendė bylą vesti per atstovą. CPK įtvirtina trečiojo asmens teisę vesti bylą per atstovą (advokatą) ir, be kita ko, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jeigu procese elgėsi tinkamai, t. y. jeigu nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamomis teismų nutartimis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Lukas Vitauskas, todėl atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti advokatui Lukui Vitauskui (a. k. (duomenys neskelbtini)) 110 (vieno šimto dešimties) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 21 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1787319614041. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.