- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-31
- Bylos Nr.
- eCIK-954/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02394-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pirm.), Irmantas Šulcas, Eglė Zemlytė
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika
Dokumento Nr. DOK-2915Bylos Nr. eCIK-954/2026Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02394-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 19 d. paduotu ieškovo T. Ž. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo.Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškovo T. Ž. pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti baudžiamajame procese patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, kitą ieškinio dalį atmetė.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Bylą nagrinėję teismai netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio (nekaltumo prezumpcijos principo), todėl netinkamai išsprendė bylą. Nekaltumo prezumpcijos pažeidimą šiuo atveju patvirtina ikiteisminių tyrimų nutraukimai, nesurinkus pakankamai duomenų kaltei pagrįsti, taip pat vyriausiojo prokuroro nutarimas kaltinamąjį aktą panaikinti kaip neteisėtą, nurodant, kad jis buvo surašytas skubotai, nesurinkus pakankamai duomenų, o surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl įtariamojo kaltės. Taip pat kasacinio teismo nutartis, kurioje baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir pripažinus, kad byloje esantys duomenys nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos sudėties požymį. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias valstybės civilinę atsakomybę už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtus veiksmus bei žalos dydžio nustatymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, skirtų klausimui, ar pareigūnai laikėsi bendrosios rūpestingumo pareigos, nors būtent jos pažeidimas yra savarankiškas valstybės atsakomybės pagrindas. Šioje byloje turi būti įvertinta, ar civilinę bylą nagrinėjantys teismai gali atsisakyti konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme vien remdamiesi tuo, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai atskirai nekonstatavo konkretaus baudžiamojo proceso normų pažeidimo. Teismai pažeidė įrodinėjimą ir procesinio sprendimo motyvavimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176–178, 185 straipsnius, 320 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 4 dalį) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde tiesiogiai nurodytų esminių rašytinių įrodymų.Apeliacinės instancijos teismas nutarties 36 punkte spręsdamas (ne)šališkumo klausimą, apsiribojo vien CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų buvimu, nors objektyvusis nešališkumo aspektas nėra tapatus formaliems nušalinimo pagrindams, o teismo pareiga išnagrinėti keliamas abejones kyla ir iš CPK 6 bei 21 straipsnių.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti kasaciniame skunde nėra pateikiama kasacinio teismo nutarčių pavyzdžių, o teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos kasaciniame skunde nurodomais klausimais nevienodumas, nors CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam kasacijos pagrindui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, t. y. kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).