Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1797 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05442-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. gegužės 12 d. pateiktu ieškovo R. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. DOK-1096 atsisakė priimti ieškovo pirmą kartą 2026 m. kovo 17 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad prie kasacinio skundo kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovo teisinę kvalifikaciją, buvo pridėtas ieškovui Užkarpatės valstybinio universiteto išduotas diplomas kartu su vertimu, tačiau nepridėtas Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintą Išsilavinimo ir kvalifikacijų, įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinio pripažinimo tvarkos aprašą (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. birželio 15 d.). Ieškovas, ištaisęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2026 m. balandžio 8 d. nutartyje Nr. DOK-1096 nurodytus formalius kasacinio skundo padavimo trūkumus, padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla dėl darbo ginčo, peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi palikta nepakeista Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio autobusų parkas“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme nutraukta. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami CPK 293 straipsnio 3 punktą, netinkamai taikė res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) principą, neteisingai vertino įrodymus dėl šalių, ginčo ir faktinių aplinkybių tapatumo. Nagrinėjamu atveju ginčas pagal faktines aplinkybes nebuvo tapatus ginčui, dėl kurio 2024 metais buvo sudaryta taikos sutartis, nes sudarant taikos sutartį egzistavo kitokios aplinkybės, o 2025 metais darbdavio sudaryti nauji darbo grafikai sukūrė naujus teisės pažeidimus. Ieškovo teigimu, taikos sutartis negali būti aiškinama kaip apimanti ir būsimus darbdavio pažeidimus. Dėl to teismai nepagrįstai išplėtė pirmiau minėto res judicata principo taikymo ribas ir faktiškai uždraudė darbuotojui ateityje ginti savo pažeistas teises.2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami CPK 293 straipsnio 1 punktą, neteisingai ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti visus būsimus darbo grafikus, užtikrinant tolygų pamainų kaitaliojimą, neskiriant daugiau kaip trijų iš eilės einančių rytinių pamainų, pripažino kaip reikalavimu dėl ginčo, kuris dar nėra kilęs. Teismai neįvertino, kad darbuotojui jau buvo atsiradusios realios neigiamos pasekmės dėl darbdavio sudaromų darbo grafikų, nes buvo netinkamai taikytos darbo teisės normos, reglamentuojančios minimaliojo poilsio laiko reikalavimus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 122 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bei darbo režimą ir darbo (pamainų) grafikų sudarymą (DK 115 straipsnio 3 dalis).Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).