Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2968Bylos Nr. eCIK-972/2026Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00534-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 24 d. paduotu atsakovo A. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-817-1052/2019 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495- 429/2017 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei atsakovo priešieškinį pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su ja tvarką. Tauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetė, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-817-1052/2019 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį – priteisė po 400 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2495-429/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026m. birželio 29 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino duomenis apie ieškovės sveikatą (jai nustatytą priklausomybės sindromą, aplinkybę, kad ji gydėsi stacionare dėl alkoholio sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų ir pan.), neanalizavo šių ligų tęstinumo ir tiesioginės rizikos vaiko saugumui, ignoravo atsakovo pateiktus garso įrašus, kuriuose užfiksuotas vaiko pagalbos šauksmas, motinos manipuliavimo ir girtavimo atvejai. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, būtina sistemiškai vertinti tėvo (motinos) elgesį, asmenines savybes bei sukuriamą saugumo aplinką. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos apklausti liudytojus (pradinių klasių mokytoją), taip pažeisdamas lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes vaiko būsenos vertinimą grindė išimtinai ieškovės liudijimu. 2. Apeliacinės instancijos teismas, suteikdamas išskirtinę reikšmę vaiko nuomonei dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Atsakovo nuomone, išsakyta vaiko pozicija tiesiogiai prieštarauja kitoje byloje nustatytiems faktams dėl motinos daromo spaudimo. Teismas negalėjo apsiriboti pakankamu vaiko amžiumi savo nuomonei išsakyti, bet turėjo būti aktyvus ir skirti teismo psichologinę ekspertizę tam, kad nustatyti, kodėl radikaliai pasikeitė vaiko nuomonė (pradžioje išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, tačiau vėliau, patiriant nuolatinę motinos įtaką, pakeitė savo poziciją). Šeimos bylose teismas privalo veikti aktyviai ex officio. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti prašymą skirti teismo ekspertizę. Teismas nepagrįstai pats ėmėsi vertinti vaiko psichologinę būseną, nors tokių specialių žinių neturi. Šiuo atveju atsakovas kelia klausimą, ar teismas privalo ex officio skirti teismo psichologinę (psichiatrinę) ekspertizę išorinei įtakai nustatyti, kai vienam iš tėvų diagnozuotas aktyvus priklausomybės (alkoholizmo) ir depresijos sindromas.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Teismas netinkamai vadovavosi antruoju kriterijumi, nepagrįstai konstatavo, kad infliacija ir bendras kainų augimas Lietuvoje yra pagrindas didinti išlaikymą. Teismo sprendimu priteistas 215 Eur išlaikymas pagal įstatymą yra kasmet indeksuojamas, siekiant padengti infliacijos padarinius, ir šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra 301 Eur. Ieškovė nepateikė išskirtinių, papildomų vaiko poreikių (ligos, specialiųjų poreikių) įrodymų, kurie viršytų įprastą augančio vaiko poreikių raidą. Be to, teismas padarė nepagrįstą prielaidą apie „žymiai geresnę atsakovo turtinę padėtį“, remdamasis vienkartine advokatei sumokėta pinigų suma. Teismas neįvertino, kad atsakovas lėšas skolinosi iš trečiųjų asmenų bei naudojo šeimos santaupas, reaguodamas į vaiko pagalbos šauksmą; atsakovo nuolatinės pajamos iš individualios veiklos nėra labai didelės. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi kitą mažametį vaiką, kurį išlaiko, todėl, nustatant išlaikymą, buvo pažeistas tėvų turtinių interesų ir proporcingumo balansas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).4. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK 98 straipsnio normą. Teismas formaliai įvertino bylą kaip „nesudėtingą“, nors ieškovė kelis kartus perkėlė bylos nagrinėjimo terminą. Byla pasižymėjo itin dideliu procesinių dokumentų kiekiu, gausiais institucijų įtraukimais, nuolatiniais vaiko situacijos vertinimais bei atvejo vadybos procesais. Teismo atliktas išlaidų sumažinimas neatitinka Rekomendacijose nurodytų kriterijų visumos.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti atsakovo kasacinį skundą, prašymas dėl vykdymo sustabdymo nespręstinas.