- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- eCIK-953/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09700-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Eglė Zemlytė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- A. M., Viešoji įstaiga "Balseliai", K. M.
Dokumento Nr. DOK-2911 Civilinė byla Nr. CIK-953/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09700-2025-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 19 d. paduotu ieškovų A. M., viešosios įstaigos „Balseliai“, K. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., viešosios įstaigos „Balseliai“, K. M. ieškinį atsakovei L. V. dėl nuosavybės teisės gynimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę L. V. pašalinti pastato, esančio adresu Šiltnamių g. 59, Noreikiškių k., Ringaudų sen., Kauno r., patalpoje a-4 įrengtą pertvarą su durimis, atstatyti dėl pertvaros ir durų montavimo (demontavimo) pažeistas sienas ir grindis į buvusią ar geresnę būklę, kuri buvo iki pertvaros ir durų sumontavimo, sutvarkyti, atliekant šiuos darbus, susidariusias statybines atliekas; pašalinti ant pastato stogo, ties pastato šiauriniu frontonu įrengtos antenos visas jos tvirtinimo detales; pašalinti dėl demontavimo metu atsiradusius stogo dangos pažeidimus (jeigu tokie būtų); sutvarkyti dėl antenos (jos detalių) demontavimo susidariusias statybines atliekas; priteisė iš atsakovės L. V. ieškovei A. M. 1 755,15 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 4 018,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovei VšĮ „Balseliai“ – 1 755,15 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui K. M. – 2 491,78 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg susiaurino CK 4.98 straipsnyje saugomos teisės pažeidimo turinį. Nutartyje pateikti pavyzdžiai – ar pertvara trukdo praeiti, ar užtveria įėjimą į butą – gali būti nuosavybės teisės pažeidimo formos, tačiau jie nėra būtinosiomis negatorinio ieškinio sąlygomis. Savininko teisė pažeidžiama ir tada, kai jis gali patekti į savo butą, bet negali valdyti ir naudoti konkrečios jam kartu su kitais priklausančios bendro daikto dalies.
2. Apeliacinės instancijos teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę tariamai „nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai“, nors byloje nėra bendraturčių susitarimo, kuris konkrečią 4,53 kv. m. patalpos a-4 dalį būtų perdavęs atsakovei išimtiniam naudojimui ir būtų privalomas dabartinėms kasatorėms. Ilgalaikė faktinė padėtis nėra tapati CK 4.75 straipsnyje įtvirtintam bendraturčių sutarimui, juolab teismo sprendimu nustatytai ir registre išviešintai naudojimosi tvarkai.
3. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas patalpos a-4 ploto neatitikimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą dėl pertvaros. Nepriklausomai nuo to, ar visas plotas yra 15,28 kv. m., 11,86 kv. m. ar 11,77 kv. m., byloje užfiksuota fizinė pertvara ir 4,53 kv. m. atitverta dalis. Tikslus bendro ploto dydis galėtų būti aktualus skaičiuojant dalių proporcijas ar sprendžiant atidalijimą, tačiau patenkinti negatorinį ieškinį pakanka nustatyti, kad atitverta dalis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės objektui ir nėra teisėtai perduota išimtinai atsakovei naudoti.
4. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi netinkamai išplėstas ieškovams tenkantis nuosavybės teisės pažeidimo įrodinėjimo dalykas. Ieškovai įrodė savo nuosavybės teisę, pertvaros buvimą, atitverto ploto dydį, naudojimosi tvarkos nebuvimą ir atsakovės išimtinį naudojimą. Nuo šio momento atsakovei teko pareiga pagrįsti teisėtą jos elgesio pagrindą – galiojantį susitarimą, teismo sprendimą, teisėtą naudojimosi tvarką ar atidalijimą. Reikalavimas ieškovams dar įrodyti, kad jie ne tik neteko 4,53 kv. m, bet ir negali patekti į butą, reikštų neteisėtai papildyti CK 4.98 straipsnio sąlygas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą įpareigoti atsakovę pašalinti pertvarą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos esmė šioje dalyje neatskleista, padaryta ne dėl objektyvaus įrodymų trūkumo, bet dėl netinkamai pasirinkto teisinio pažeidimo standarto. Teisingai išaiškinus CK 4.75 ir 4.98 straipsnius, byloje nustatyti faktai pakankami sprendimui dėl pertvaros teisėtumo ir pašalinimo priimti.
5. Skundžiamoje nutartyje neatskleista, kokias konkrečias UAB „Cgates“ materialiąsias teises ar pareigas sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas. Sprendimu UAB „Cgates“ neįpareigota atlikti darbų, nepriteista iš jos išlaidų ir nepripažinta jos atsakomybė. Pareiga buvo nustatyta atsakovei – asmeniui, kurio buto reikmėms įranga naudota ir kurio iniciatyva ji pašalinta. Vien tai, kad tvirtinimo detalės galėjo priklausyti operatoriui, dar nereiškia, kad teismas be šio asmens išsprendė jo teisių ir pareigų klausimą CPK prasme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto manė, kad UAB „Cgates“ dalyvavimas būtinas vien antenos reikalavimui išspręsti, jis privalėjo pagrįsti, kodėl tai lemia ne atskiros sprendimo dalies, o viso procesinio sprendimo panaikinimą. Nutartyje tokio ryšio nėra. Pertvaros teisėtumas nepriklauso nuo antenos savininko, o pamatų atkasimo ir rūsio drėkimo priežastys neturi jokio materialiojo ar procesinio ryšio su ryšio operatoriaus daiktinėmis teisėmis.
6. Skundžiamoje nutartyje supainiotos kaltės ir priežastinio ryšio kategorijos. Teiginys „išskirtinai dėl atsakovės kaltės“ ne tik reikalauja vienintelės priežasties, bet ir tarsi perkelia kasatorėms pareigą paneigti visus galimus aplinkos veiksnius. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė civilinėje atsakomybėje preziumuojama, kai nustatyti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Kasatorėms nereikėjo įrodyti subjektyvaus atsakovės siekio užlieti rūsį. Reikėjo tik įrodyti, kad neapdairiai organizuoti ir neužbaigti darbai pakankamai susiję su žalos atsiradimu.
7. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pervertino įrodymus, tačiau nutarties 51–52 punktuose pateikti motyvai neindividualizuoja, kokio konkretaus įrodymo ar procesinio veiksmo dėl kiekvienos savarankiškos reikalavimų grupės nebuvo galima atlikti apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarta pastato techninė būklė, protokolų turinys, UAB „Smart claims“ išvada, šalių paaiškinimai ir alternatyvios priežastys. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo visą medžiagą spręsti, ar pirmosios instancijos išvada pagrįsta, ir, nesutikdamas, galėjo priimti naują sprendimą arba pakeisti priteisiamą sumą. Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo negali būti naudojamas vien tam, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai įvertintų tuos pačius įrodymus.
8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Pertvara, antena ir rūsio žala nėra vieno nedalomo reikalavimo elementai. Jie gali būti išspręsti skirtingai: vienas reikalavimas paliktas galioti, kitas pakeistas, trečias atmestas ar perduotas nagrinėti iš naujo. CPK 326 straipsnio konstrukcija leidžia apeliacinės instancijos teismui priimti diferencijuotą procesinį sprendimą. Skundžiamoje nutartyje visos bylos grąžinimas pasirinktas be individualaus būtinumo analizės. Tokiu procesiniu sprendimu pažeidžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
9. Bylos perdavimas nagrinėti iš naujo negali tapti priemone sudaryti pralaimėjusiai šaliai galimybę papildyti atsikirtimus ar iš naujo suformuoti įrodymų strategiją vien todėl, kad apeliacinės instancijos teismas pasirinko kitą materialiosios teisės interpretaciją. Priešingu atveju paneigiamas apeliacijos, kaip pirmosios instancijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tikslas ir kasatorėms perkeliama teismo atlikto netinkamo teisinio kvalifikavimo rizika.
10. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo standarto sampratą. Dėl pertvaros ieškovams nustatyta pareiga įrodyti papildomą neigiamą padarinį, nors materialiosios teisės prasme įrodinėtinas pažeidimas buvo pats konkrečios bendro daikto dalies išėmimas iš bendro valdymo. Žalos dalyje nustatyta pareiga paneigti visas alternatyvias priežastis ir įrodyti išskirtinį atsakovės veiksmų vaidmenį. Abu standartai išplečia CPK 178 straipsnyje nustatytą kasatorėms tenkančią įrodinėjimo pareigą, nes į įrodinėjimo dalyką įtraukia materialiosios teisės normose nenumatytas sąlygas.
11. Nutartyje išvardyti klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, tačiau nepakankamai individualizuota, kodėl būtent šių klausimų negalima išspręsti remiantis jau surinkta medžiaga arba priimant dalinį procesinį sprendimą. Tokia argumentacija neatitinka reikalavimo pagrįsti ne tik pirmosios instancijos sprendimo trūkumą, bet ir pasirinktos išimtinės procesinės pasekmės būtinumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovei A. M. (duomenys neskelbtini) 373 (trijų šimtų septyniasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 12 d. AB Luminor bankas, dokumento Nr. 2441. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.