Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) P. V. prašo panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 4 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)Nr., „pripažinti čia, teisme esant TREČIUS metus užšaldytiems/įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams“ (kalba neredaguota), „taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 str. 3 d, 1-3 p.) priemones“ (kalba neredaguota), sustabdyti antstolės vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolę nedelsiant/skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo; areštuoti E. M. turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis).“ Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Tiek antstolis, tiek teismas nesprendė dėl neteisėtų teismo ir antsFtolio veiksmų, dėl ko apeliantas yra paliktas be turimų asmeninių lėšų/turto kasdienėms reikmėms. Teismas nepagrįstai per įstatyme nustatytą trijų dienų terminą netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavo antstolės E. M. ir Mažeikių rūmų teisėjų turto, asmeninių lėšų. Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskirasis skundas nors ir didelės apimties, tačiau iš jo turinio sudėtinga identifikuoti apelianto skundo argumentus, atskirajame skunde dėstomi asmens pamąstymai, patarlės, cituojami filosofiniai teiginiai iš įvairių šaltinių, vartojamos valdžios institucijas, antstolę, teismą ir teisėjus įžeidžiančios frazės, o aiškių nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų apeliantas aiškiai nesuformulavo.

Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pastaroji įstatymo nuostata (kartu su kitomis) taikoma ir aiškinama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kurie leidžia daryti logišką išvadą, kad net ir tuo atveju, jei teismas nėra priėmęs ieškinio, tačiau teismo žinioje yra ieškovo iniciatyva pradėti du analogiški teisminiai procesai, t. y. pateikti du tapatūs ieškiniai, vieną iš ieškinių turi būti atsisakoma priimti kaip tapatų kitam.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kaip vieną atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą nurodė tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3571-1118/2026, kurioje P. V. reiškia analogiškus reikalavimus, kaip ir šiuo skundu. Teismas sprendė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl prašymą atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2026 m. balandžio 15 d. buvo pateiktas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų (civ. byla Nr. e2YT-3571-1118/2026), o 2026 m. balandžio 16 d. pareiškėjas kreipėsi su tapačiu prašymu inicijuodamas civilinę bylą Nr. e2YT-3599-1156/2026 (pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr.). Atskirajame skunde pareiškėjas nepaneigė teismo konstatuotų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Taigi, CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse yra reglamentuota privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pirmiausia paduodamas antstoliui.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutikdamas su antstolės E. M. veiksmais, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, turėjo skundą pateikti tiesiogiai antstolei per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Tik tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėtų skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakytų patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduotų teismui, asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) turėtų teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo turi pateikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies netenkinęs neperdavė teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė skundžiamo patvarkymo (patvarkymų) kopijų, todėl nėra aiškus jų turinys.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, daro išvadą, jog civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu/patvarkymais pirmiausia su skundu kreipėsi į antstolę ir laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas teiktų skundą CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. dėl antstolės neveikimo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą, o ne į antstolę E. M., taip pat pagrįstai nenustatė CPK 510 straipsnio 4 dalies taikymo galimybės, todėl, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu pagrindu, priėmė teisėtą nutartį.

Pasisakant dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo.

Apeliantui išaiškintina, jog, nesutikdamas su konkrečiu antstolės patvarkymu, jis turi teisę, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, su skundu dėl antstolės veiksmų pirmiausia tiesiogiai kreiptis į antstolę, o ne į teismą. Tuo atveju, jei antstolė visiškai ar iš dalies netenkina skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog pareiškėjas teikia panašaus pobūdžio skundus pakartotinai, tokiu būdu pareiškėjas nors ir siekia apginti savo galimai pažeistas teises, tačiau netinkamu būdu, neatsižvelgdamas į apygardos teismų nutartyse pateiktus išaiškinimus, apeliantas ignoruoja CPK nustatytą tvarką dėl antstolio veiksmų apskundimo, taip tik inicijuodamas naujas bylas teismuose, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas, dėl ko toks asmens elgesys gali būti pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.