- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- eCIK-929/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00437-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Eglė Zemlytė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- D. M., R. M.
Dokumento Nr. DOK-2850 Civilinė byla Nr. eCIK-929/2026 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00437-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 13 d. paduotu atsakovų D. M. ir R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovams D. M. ir R. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovų 2023 m. sausio 1 d. sudarytą sandorį dėl 40 000 Eur paskolos; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 40 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 2 126,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – 2 126,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 23 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870, 6.871 ir CPK 178 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas teisingai suformulavo CK 6.871 straipsnio 3 dalies įrodinėjimo taisyklę, tačiau nepakankamai pagrindė būtent šios taisyklės taikymo prielaidą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė žodį „skolinome“, vėlesnį atsakymą į pretenziją ir raštelio originalo buvimą pas ieškovą, tačiau neatskleidė, kuo visas raštelio turinys patvirtina pirmesnį ieškovo pinigų perdavimą būtent atsakovams, kai tame pačiame raštelyje tiesiogiai nurodomas pinigų perdavimas sūnui ir vartojama laidavimo terminologija. Nepagrindus šios prielaidos, nebuvo pagrindo pinigų neperdavimo įrodinėjimo naštą perkelti atsakovams.
2. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio sutarčių aiškinimo taisykles ir nepakankamai įvertino apeliaciniame skunde iškeltą subsidiarų CK 1.87 straipsnio aspektą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismai netinkamai taikė CPK 176, 178 ir 185 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad liudytojai tiesiogiai pinigų perdavimo atsakovams nematė, konkrečios trijų tariamų perdavimų aplinkybės iš esmės grindžiamos paties ieškovo žodiniais paaiškinimais, o finansinį pajėgumą apibūdinantys dokumentai procesiniuose sprendimuose nesusieti su konkrečiu ginčo antrosios 40 000,00 Eur sumos perdavimu. Atsakymas į pretenziją ir raštelio originalo buvimas pas ieškovą yra netiesioginiai kontekstiniai duomenys, bet jie savaime nepakeičia realaus perdavimo įrodymo.
4. Teismai netinkamai pritaikė CK 1.80 straipsnio 2 dalį ir CK 6.145 straipsnio 1 dalį. Kai galiojanti sutartinė prievolė neegzistuoja ir 54 000,00 Eur sutartinių palūkanų reikalavimas atmestas, restitucija galima tik nustačius, ką konkretus restitucijos skolininkas realiai gavo pagal negaliojantį sandorį. Teismų procesiniuose sprendimuose neatskleistas savarankiškas CK 6.6 straipsnį atitinkantis pagrindas priteisti restitucinę piniginę prievolę solidariai.
5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 26 punkte teisingai nurodė, kad įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau toliau teismas, iš esmės remdamasis raštelio lingvistika, atsakymu į pretenziją ir originalo buvimu pas ieškovą, padarė išvadą, kad pinigų neperdavimą turėjo įrodyti atsakovai, nepakankamai atskleidęs tarpinę teisinę išvadą – kodėl būtent visas prieštaringas raštelio turinys atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalį. Šį įrodinėjimo naštos perkėlimą ypač aiškiai patvirtina nutarties 30 punkto formuluotė, kad restitucija taikyta „nustačius, jog atsakovai nepaneigė pinigų perdavimo fakto“. Taigi, bylos rezultatas buvo tiesiogiai susietas ne su išvada, kad ieškovas pagal jam tenkančią naštą įrodė perdavimą, o su išvada, kad atsakovai jo nepaneigė. Būtent todėl pirmiau turėjo būti aiškiai ir teisiškai pagrįstai nustatyta CK 6.871 straipsnio 3 dalies prezumpcijos taikymo prielaida.
6. Apeliacinės instancijos teismas pripažino liudytojų parodymus nesant tiesioginiais pinigų perdavimo įrodymais, tačiau laikė juos reikšmingais bendrame kontekste. Tokia išvada savaime galima, tačiau ji yra antrojo vertinimo etapo klausimas. Pirmasis etapas yra teisinis: ar pats dokumentas sukuria pinigų gavimo prezumpciją ir kam dėl to tenka įrodinėjimo našta. Tik antrajame etape vertinama, ar šiai naštai tenkančios šalies pateiktų įrodymų visuma pakankama. Šių etapų suplakimas galėjo nulemti bylos rezultatą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Kadangi nenustatyta pagrindų priimti kasacinį skundą, 2026 m. rugpjūčio 13 d. atsakovų pateiktas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą nesprendžiamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovų atstovui advokatui Dariui Katauskui (a. k. (duomenys neskelbtini) 825 (aštuonių šimtų dvidešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1786620319103. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.