Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2827 Civilinė byla Nr. eCIK-919/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04091-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 12 d. paduotu ieškovo IES1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškinto ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių bei CK 6.875 straipsnio 3 dalies nuostatos. Visos paskolos sutartyje nurodytos 160 000 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių sumos perdavimo neįrodymą teismai nepagrįstai sutapatino su paskolos dalyko neperdavimu apskritai ir dėl to netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalyką. Užuot nustatę, ar paskolos dalykas buvo faktiškai perduotas, kokia jo apimtis ir kokia perduotos sumos dalis liko negrąžinta, teismai ieškovui faktiškai nustatė pareigą įrodyti visos sutartyje nurodytos paskolos sumos perdavimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų – CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių bei CK 6.875 straipsnio 3 dalies – pažeidimą, turėjusį esminės reikšmės neteisėtos nutarties priėmimui.

2. Dėl netinkamai apibrėžto įrodinėjimo dalyko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami Sprendimą ir Nutartį, pažeidė CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kiekvienas byloje esantis įrodymas buvo vertinamas ne pagal tai, kokią konkrečią aplinkybę jis patvirtina ir kaip siejasi su kitais byloje esančiais įrodymais, bet pagal tai, ar jis vienas pats patvirtina visos 160 000 JAV dolerių paskolos sumos perdavimą ir ar pačiame dokumente yra tiesiogiai nurodyta, kad jame užfiksuotos aplinkybės susijusios būtent su 1998 m. spalio 1 d. Paskolos sutartimi. Tokiu būdu teismai iš esmės reikalavo, kad kiekvienas atskiras dokumentas savarankiškai patvirtintų tiek visą paskolos dalyko perdavimo apimtį, tiek savo ryšį su Paskolos sutartimi, užuot šį ryšį nustatę įvertinę visų byloje esančių įrodymų turinį, paskirtį ir tarpusavio sąsajas. Toks įrodymų vertinimo metodas neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1440 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugpjūčio 6 d. AB Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 4. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.