Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-08-24 · Civilinė byla Nr. eCIK-917/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-24
Bylos Nr.
eCIK-917/2026
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-02445-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė (pirm.), Irmantas Šulcas, Eglė Zemlytė
Ieškovas
IES1
Kategorijos

Dokumento Nr. DOK-2823 Civilinė byla Nr. eCIK-917/2026 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02445-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 11 d. paduotu ieškovo IES1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 4 d. sprendimu panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir priėmė naują sprendimą dalyje dėl reikalavimo nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti 200 Eur nuostolius dėl parduoto automobilio kokybės trūkumų ir ieškinio dalį šiuo pagrindu atmetė. Bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo, taikyti restituciją, atlyginti 393 Eur nuostolius dėl ieškovui galbūt neperduotų automobilio dokumentų ir savininko deklaravimo kodo (SDK) trūkumo, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinio dalis buvo atmesta, paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnį, CPK 178 ir 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl naudoto daikto kokybės ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, todėl nepagrįstai perkėlė pirkėjui (ieškovui) pareigą įrodyti tikslią vidinio variklio gedimo priežastį, nors nei CK, nei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio įrodinėjimo laipsnio nenumato.

2. Apeliacinės instancijos teismas pareikalavo, kad ieškovas įrodytų tikslų, konkretų techninį gedimo priežastį ir atmestų visas įsivaizduojamas gedimo versijas – tai viršija civiliniame procese taikomą įrodinėjimo standartą. Tokiu būdu konkuruojančioms versijoms pritaikyti skirtingi kriterijai: ieškovo įrodinėjamoms aplinkybėms, jog automobilis buvo parduotas su užslėptais ir be specialaus tyrimo nepastebimais variklio trūkumais, reikėjo konkrečios variklio gedimo priežasties, o atsakovės naudai pakako abstrakčių teiginių (jog automobilis senas, atvežtas iš Šiaurės Norvegijos, turėjo kablį ir buvo nenaudotas apie dvejus metus), nepatvirtintų jokiais konkrečiais duomenimis ir objektyviai įrodymais (CPK 178, 185 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad byloje nesant duomenų, kad ieškovas keisdamas automobilio variklio alyva ir filtrus nepastabėjo metalo drožlių alyvoje, faktiškai prilygino įrodymui, kad metalo drožlių išleistoje variklio alyvoje nebuvo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ir paties variklio trūkumo tuomet nebuvo. Toks įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo CK 6.333 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto protingo pirkėjo lūkesčio kriterijaus. Atsakovė skelbime aiškiai ir baigtinai išvardijo vienintelį jai žinomą trūkumą – smagračio (sankabos) triukšmą. Apžiūrėjęs ir išbandęs automobilį, ieškovas pastebėjo būtent šį trūkumą ir jokių kitų, tarp jų susijusių su varikliu, nei apžiūros, nei bandomojo važiavimo metu nepastebėjo ir negalėjo pastebėti be specialaus tyrimo. Sutarties sudarymo metu atsakovės atstovas ir profesionalus naudotų transporto priemonių pardavėjas M. L. Sutartyje nurodė, kad automobilis buvo nenaudotas apie dvejus metu, tačiau pirkėjo informavimas apie nežinomą transporto priemonės būklę niekaip apeliacinės instancijos teismui negalėjo reikšti, kad ieškovas objektyviai turėjo suprasti, kad netrukus po pirkimo automobilio variklis užsikirs, o jo dugninėje bus rastos metalo drožlės, reiškiančios, kad variklis turi rimtą gedimą ir nebegali toliau būti eksploatuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išvardijo vienintelį jai žinomą defektą, ieškovas turėjo pagrįstą ir protingą lūkestį, kad kitų, juo labiau esminių, variklio defektų automobilis neturi.

5. Teismas neįvertino, ar sandoriui taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties taisyklės, nors byloje buvo duomenų, kad jį faktiškai vykdė verslininkas. Byloje nuo pat ieškinio pareiškimo buvo nurodyta ir nepaneigta aplinkybė, jog pagal atsakovės atstovo M. L. naudotą telefono numerį internete buvo patalpinta 66 skelbimai apie parduodamus automobilius. Be to, M. L. patvirtino, kad Sutarties sudarymo metu vertėsi transporto priemonių prekybą ir padėjo atsakovei parduoti ginčo automobilį bei rūpinosi visu pardavimo procesu, vėlesne komunikacija su ieškovu tiek dėl automobilio trūkstamų dokumentų, tiek dėl paaiškėjusių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pasitelktas asmuo neabejotinai pripažintinas verslininku, besiverčiančiu naudotų automobilių prekybą, o tokiam tarpininkui (atstovui) keliami didesni profesionalumo reikalavimai. Jei M. L., veikdamas kaip atsakovės atstovas laikytinas verslininku, tuomet Sutarčiai taikytinos CK 6.350 ir tolesniuose straipsniuose įtvirtintos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties taisyklės. Toks kvalifikavimas turėtų lemiamą reikšmę įrodinėjimo naštos paskirstymui.

6. Apeliacinės instancijos teismas dėl automobilio trūkumų atsiradimo momento turėjo spręsti pagal byloje esančių įrodymų visumą, nereikalaudamas vienintelės tikslios gedimo priežasties, arba, laikydamas tokią priežastį nustatyti būtina, spręsti dėl ekspertizės skyrimo pagal CPK 212 straipsnį arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo, išaiškinant tiek teismui, tiek bylos šalims būtinas nustatyti bylos aplinkybes, o ne spręsti tiesiog remiantis prielaidomis ieškinį atmesti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) 307 (tris šimtus septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. birželio 4 d. AB Lietuvos paštas, kvito Nr. 0017896. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas ŠulcasJūratė VaranauskaitėEglė Zemlytė