Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2679Dokumento Nr. DOK-2770Bylos Nr. eCIK-846/2026Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01084-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Andžej Maciejevski ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 28 d. paduotu ieškovo R. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą bei atleisti nuo žyminio mokesčio (ar jo dalies) sumokėjimo ar jį atidėti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą.Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualų darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga. Taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 7 dalies ir 64 straipsnio normas. Ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie įspėjimą nutraukti darbo sutartį, atsakovės į bylą pateiktame elektroninės formos pranešime nėra jokio ieškovo patvirtinimo (nei fizinio, nei elektroninio parašo), pranešimas sukurtas 2024 m. balandžio 1 d. nedarbo metu (22.07 val.), skyriaus vedėjo ir direktoriaus pasirašytas 2024 m. balandžio 2 d. bei ieškovui išsiųstas taip pat ne darbo metu (07.53 val. ir 07.57 val.; 17.28 val.), ieškovui įteiktas 2024 m. balandžio 3 d. vėlgi ne darbo metu (07.47 val.). Toks įteikimas nėra tinkamas pranešimas ir laikytina, kad ieškovui nebuvo įteiktas. 2. Atsakovė vienu įsakymu atleido visus darbuotojus iš užimamų pareigų ir vėl priėmė į kitas ar tas pačias pareigas, todėl pagal DK 63 straipsnio 4 dalį privalėjo apie grupinį darbuotojų atleidimą raštu informuoti teritorinę darbo biržą ir darbo tarybą. Byloje tokių duomenų nesant, ieškovo atleidimas negali būti laikomas teisėtu (DK 63 straipsnio 5 dalis).3. Zarasų rajono savivaldybei iš užimamų pareigų atleidus visus darbuotojus, visos darbo vietos liko laisvos, todėl darbdavys privalėjo vykdyti atranką į laisvas darbo vietas. Ieškovo išsilavinimas (bakalauro diplomas) ir pareigybė B bei darbo patirtis įvairiose pareigybėse (Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas, Teisės ir civilinės metrikacijos vyriausiasis specialistas) leido jam kandidatuoti ne į vieną pareigybę. Tačiau į dvi likusias ūkio reikalų specialistų vietas palikti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Vietoje ieškovo darbo sutartis turėjo būti nutraukta su V. S. (dirbusiu iki 10 metų, pareigybė C). 4. Teismai nepagrįstai vertino, kad ieškovo darbo vieta tapo pertekline. Ieškovas atleistas, remiantis atsakovės administracijos vadovų subjektyvia nuomone, o į vėliau, staiga sumažinus reikalavimą nuo aukštojo išsilavinimo iki vidurinio, 2024 m. liepos 24 d. patvirtinus pareigybės aprašymą, į tas pačias pareigas priimtas L. G., profesinį išsilavinimą įgijęs 2024 m. birželio 18 d., kuriam diplomas įteiktas 2024 m. liepos 24 d. 5. Teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas niekuo nepagrindė neturtinės žalos. Ieškovas į bylą pateikė medicininius dokumentus, kad jis po atleidimo i darbo patyrė trumpalaikių sveikatos sutrikimų. Be to, neturtinė žala pasireiškia nebūtinai sveikatos sutrikimais. Teismai turėjo vertinti ieškovo patirtą skriaudą, pažeminimą, išgyvenimus, patirtą diskriminaciją dėl politinių pažiūrų, kai savivaldybės administracija ir ieškovas yra skirtingų partijų atstovai. Pastarąją patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.6. Priešingai nei vertino teismai, ieškovas procese buvo sąžiningas. Ieškovo atstovas advokatas A. M. 2025 m. spalio 21 d. prašymu laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, nes išvyko į Ukrainą savanoriu. Ieškovas buvo pateikęs advokatui pažymas, be šis pažymų teismui nepateikė. Ieškovas nėra teisininkas, todėl nežinojo, kokias pažymas ir kaip jas reikia pateikti teismui. Teismas darbo ginčų bylose turi būti aktyvus, todėl parengiamojo posėdžio metu galėjo įpareigoti pateikti pažymas. Apie tai, kad ieškovas įsidarbino krašto apsaugos tarnyboje, teismą informavo pats ieškovas, niekieno neprašomas, tad nesąžiningumo nėra. 7. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė pati turi teisės skyrių, kurio darbuotojai yra darbo teisės profesionalai, be to, advokato išrašytos sąskaitos apmokėtos ne per Sąskaitų administravimo bendrąją informacinę sistemą (toliau – SABIS), nors, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, atsakovė sąskaitas privalėjo apmokėti tik per SABIS. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas. Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui taip pat grąžinamas 2026 m. rugpjūčio 6 d. (dar nesulaukus ieškovo kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo), ieškovo atstovo elektroniniu paštu pateiktas prašymas prie kasacinio skundo priimti dokumentus (DOK-2770). Atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šis ieškovo kasacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.