Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Prašymo Nr. DOK-2843/2026 Bylos Nr. ATIK-144/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01849-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.12.8(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus prašymo atnaujinti A. B., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2664-2024 A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 251 straipsnio 5 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energesman“ direktorius būdamas atsakingas už atliekų išvežimo organizavimą iš Lietuvos Respublikos, neužtikrino atliekų vežimą lydinčių dokumentų pildymo laikantis Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamentas) nustatytų išankstinio raštiško atliekoms išvežti taikomų pranešimo ir sutikimo išsiuntimo procedūros reikalavimų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtinto Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo 16 punkto nuostatas. Pažeidimas nustatytas Institucijai UAB „Energesman“ veiklavietėje atlikus patikrinimą, kai iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų buvo gauta informacija apie šios bendrovės 2024 m. kovo 5 d. vykdytą neteisėtą mišrių atliekų išvežimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas tenkintas, panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo A. Jakimavičiaus apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas A. Jakimavičius prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir apygardos teismo nutartį ir priimti naują nutarimą ar nutartį. Prašyme nurodoma, kad apylinkės ir apygardos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių materialiosios teisės pažeidimų. Teismai bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir Institucijos skundo argumentus, neištyrė visų bylos aplinkybių ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad po vilkiko su atliekų kroviniu sulaikymo Lenkijoje UAB „Energesman“ atstovas nepateikė šios šalies kompetentingoms institucijoms paaiškinimų (prieštaravimų) dėl gabento krovinio sudėties ir be jokių prieštaravimų šią transporto priemonę susigrąžino į savo veiklos teritoriją Lietuvoje, o į Lenkijos vyriausiąją aplinkos apsaugos inspekciją kreipėsi raštu tik po to. Teismai nepasisakė dėl Reglamente įtvirtintų atliekų atsiėmimą reglamentuojančių nuostatų nesilaikymo.Pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo pozicija, kad atliekos, klasifikuojamos B2020 kodu, gali būti užterštos 10, 20 kg iš apytiksliai 25 t. Kodas B2020, aprašytas reglamento III priede, apima nedispersinio pavidalo stiklo atliekas – stiklo duženas ir kitas stiklo atliekas bei stiklo laužą, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą. Lenkija ir Lietuva nenustatė taršos ribų stiklo laužo atliekoms, kurioms priskiriamas kodas B2020. Tuo tarpu Lenkijos kompetentingos institucijos nustatė, kad UAB „Energesman“ atsiųstos stiklo duženos, be stiklo atliekų, turėjo plastiko, metalo, popieriaus ir tekstilės atliekas ir laikėsi pozicijos, kad sulaikytam atliekų kroviniui kaip turinčiam priemaišų negali būti priskiriamas kodas B2020. Pasak pareiškėjo, Institucija, atlikusi į Lietuvą grąžinto krovinio tyrimą ir jį įvertinusi, neturėjo pagrindo paneigti Lenkijos institucijos nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu priimtą sprendimą, kad buvo vežamos mišrios atliekos, kurioms įvežti į Lenkiją turėjo būti taikoma išankstinio pranešimo ir išankstinio sutikimo iš siunčiančios šalies atitinkamos institucijos bei iš paskirties šalies atitinkamos institucijos gavimo procedūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamento įgyvendinimą, pozicija, atliekos, klasifikuojamos B2020 kodu, privalo būti neužterštos ir sudarytos tik iš stiklo duženų, stiklo laužo ar kitų stiklo atliekų, išskyrus elektroninių vamzdžių stiklą ir kitą aktyvintą stiklą. Taigi nedispersinės stiklo atliekos, kuriose yra kitų pašalinių priedų, negali būti klasifikuojamos pagal Reglamento III priedo kodą B2020 (Bazelio konvencijos IX priede išvardytos atliekos). Vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, atliekų, kurios III, IIIB, IV ar IVA prieduose neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu, mišiniui vežti taikoma išankstinio raštiško pranešimo ir sutikimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą dėl padaryto administracinio nusižengimo atsakingas yra A. B. kaip UAB „Energesman“ vadovas. Byloje nėra duomenų, kad bendrovėje buvo paskirti už pakrauto krovinio turinį atsakingi asmenys. A. B. veikoje yra neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) požymių. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino A. B. prašymą pridėti prie bylos neįsiteisėjusį Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimą, kuriame nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės. Institucijos atstovei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl A. B. pareikšto prašymo. Taip viso teismo posėdžio metu A. B. buvo suteikta galimybė remiantis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nepagrįstai kaltinti Instituciją.Prašymą atsisakytina priimti.Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato – tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Iš Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad Institucija iš esmės ginčija ne materialiosios teisės normų aiškinimą ir taikymą, o byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, kuriuo remdamiesi teismai padarė išvadas dėl A. B. vadovaujamos bendrovės į Lenkiją gabentų stiklo atliekų užterštumo lygio bei negalimumo priskirti jas mišrioms atliekoms, kurioms gabenti į kitą Bendrijos šalį turi būti taikomi atitinkami Reglamento reikalavimai. Pažymėtina, kad Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu nutraukti A. B. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 251 straipsnio 5 dalį, apygardos teismui pateikė apeliacinė skundą, kurio argumentai iš esmės atitinka prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus. Apygardos teismas apeliaciniame skunde keliamus klausimus savo nutartyje išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius bei aiškius motyvus. Apygardos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą dėl administracinio nusižengimo teisenos A. B. nutraukimo, būtų padaręs materialiosios ar proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Pareiškėjas prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepagrindžia esminiais materialiosios ar proceso teisės pažeidimais. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,