Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2903/2026 Bylos Nr. BIK-655/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36033-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. P. (A. B. P.) gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. P. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. B. P. atžvilgiu nutraukti, arba 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsniu, A. B. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti.Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo teises. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. B. P. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grįstos prielaidomis, o ne neginčijamų bylos įrodymų visuma, įrodymai vertinti selektyviai, nesugretinus jų tarpusavyje, nepašalinus liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, dėl jo pateikė formalius motyvus, pakartotus iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų nepasisakė. Pasak kasatoriaus, liudytojų L. S. ir A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl esminių faktinių aplinkybių skyrėsi, tačiau prieštaravimai nebuvo pašalinti. Teisme šios liudytojos neparodė kaltinime nurodytu laikotarpiu gavusios kanapių iš nuteistojo. Vienu esminių A. B. P. kaltės įrodymu teismai laikė telefonuose rastas žinutes, tačiau jų pateiktą žinučių interpretaciją L. S. ir A. M. paneigė. Teismai nevertino šių liudytojų teisme duotų parodymų ir nepasisakė, kodėl jais nesivadovauja. Kasatoriaus teigimu, įvertinus liudytojų L. S. ir A. M. parodymus, kratos metu S. S. (S. S.) bute rastus daiktus ir specialisto išvadą, galima konstatuoti, kad teismų išvados, jog L. S. ir A. M. kanapes perdavė A. B. P., o ne kitas asmuo, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Kasatoriaus nuomone, teismai, paskirdami A. B. P. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2, 3 dalių ir 75 straipsnio nuostatas, nes tinkamai jos neindividualizavo. Buvo suabsoliutinta tai, kad A. B. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis ir nebuvo įvertintas veikos rūšinis pavojingumas. Narkotinės medžiagos platinimas pasireiškė kanapes vartojančių asmenų bendru kanapių suktinės surūkymu. Tokio platinimo rūšinis pavojingumas yra aiškiai mažesnis negu, kai tai yra daroma versliškai parduodant narkotines medžiagas kitiems asmenims. A. B. P. neplatino kanapių kitiems asmenims, jų nepardavinėjo, be to, jis nebuvo inkriminuoto platinimo iniciatorius.Pasak kasatoriaus, teismai visiškai nevertino nuteistojo asmenybės. A. B. P. buvo teisiamas pirmą kartą, nors ir baustas administracine tvarka, padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Reikšminga ir tai, kad A. B. P., atvykęs į Lietuvą, ilgą laiką turėjo savo verslą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, o vėliau negalėjo įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nes buvo pasibaigęs leidimo gyventi Lietuvoje terminas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad A. B. P. yra tiek neigiama asmenybė, kad jo pataisymas be izoliavimo nuo visuomenės nebūtų tinkama priemonė bausmės tikslams pasiekti. Byloje nagrinėjama situacija yra atsitiktinė ir nerodo jo polinkio nusikalsti. Vertinant nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškas ar dalinis vykdymo atidėjimas atitiktų ne tik BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas, bet ir 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus bei sudarytų galimybę tinkamai individualizuoti bausmę. Tačiau teismai neatsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pažeidė bausmių skyrimo taisykles ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kaip matyti iš nuteistojo A. B. P. gynėjo M. Vagonio kasacinio skundo, jame išdėstyti teiginiai apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai (pavyzdžiui, liudytojų L. S. ir A. M. parodymai, telefonuose rastų susirašinėjimų turinys), į kokias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama ir kokios išvados turėtų būti daromos. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ginčijamus klausimus dėl atskirų įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė išsamius motyvus, kuriais paneigė apeliaciniame skunde keliamas gynybos versijas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu darydamas išvadas dėl A. B. P. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką įrodytumo, būtų pažeidęs BPK normas ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo teisės taikymo aspektu. Kasatoriaus nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo procesinės teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo argumentai dėl A. B. P. paskirtos bausmės taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tačiau kasatorius tik pakartodamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų BK 54 straipsnio 2, 3 dalių ir 75 straipsnio nuostatų, nenurodo, kokias šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, palikdamas A. B. P. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Toks skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,