Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-702/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-08
Bylos Nr.
BIK-702/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11008-2025-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Arūnas Budrys (pirm.), Darius Kantaravičius, Gintaras Goda
Nuteistasis
L. Š.
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-3051/2026 Bylos Nr. BIK-702/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11008-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3;2.8.1.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 8 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo L. Š. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai: pažeista jo, kaip kaltinamojo, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi, in dubio pro reo, teisės į gynybą principai, pažeistos įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikyta teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepašalino, taigi nesilaikė reikalavimo tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, pagrįstumą bei reikalavimo motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. kovo 28, 29 d. nukentėjusioji E. D. prieš jį fiziškai smurtavo ir jį sužalojo. Pagal jo 2025 m. balandžio 29 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jam padaryti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau prokuratūros 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, skundai dėl šio nutarimo atmesti. Prokuratūra nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą sujungti du ikiteisminius tyrimus į vieną. Tai nulėmė, kad jis ir jo gynėjas neturėjo galimybės pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų jo, kaip kaltinamojo, gynybos poziciją šioje byloje. Jis neturėjo jokios objektyvios galimybės pagrįsti savo teiginių apie tai, kad jam 2025 m. kovo 29 d. buvo padaryti veido ir kojų srityje kūno sužalojimai, išnarintas dantis. Taip buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, pažeistas rungtyniškumo principas, nebuvo išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, kurios buvo reikalingos siekiant byloje nustatyti tiesą. Nagrinėjant bylą teisme, prioritetas buvo teikimas nukentėjusiosios E. D. prieštaringiems parodymams. Dėl to nebuvo nustatytos visos 2025 m. kovo 28, 29 d. įvykio reikšmingos aplinkybės. Procesas buvo šališkas, nes buvo apskritai atsisakyta vertinti nukentėjusiosios E. D. veiksmus, besąlygiškai pritarta jos pačios pateiktam jos elgesio vertinimui. Kasatorius įsitikinęs, kad tariamo konflikto priežastys, aplinkybės, abiejų asmenų patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmas yra itin reikšmingi ir turėjo būti įvertinti. Tokia galimybė objektyviai ir visapusiškai ištirti bei nustatyti šias aplinkybes egzistuotų tik sujungus ikiteisminius tyrimus, o tai nebuvo padaryta. Argumentai, dėl nepagrįsto ikiteisminių tyrimų nesujungimo, lėmusio jo teisių suvaržymą ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, buvo nurodyti ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo tik abstrakčiai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nepateikta teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu patvirtintų žemesnės instancijos teismų išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės aiškinimo bei taikymo klaidą pripažįstant L. Š. kaltu dėl nusikalstamo veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ar esminius BPK pažeidimus. Vien deklaratyvus kasatoriaus nesutikimas su jam nepalankiais žemesnės instancijos teismų sprendimais, pateikiant sau palankų byloje esančių įrodymų vertinimą ir akcentuojant nukentėjusiosios E. D. parodymų prieštaringumą, jos sūnaus parodymus, savaip interpretuojant teismų nustatytas faktines aplinkybes, samprotaujant apie nepagrįstai nutrauktą ikiteisminį tyrimą nukentėjusiosios E. D. atžvilgiu ir ikiteisminių tyrimų nepagrįstą nesujungimą, nepatvirtina šių pažeidimų buvimo, taigi ir nesudaro kasacijos pagrindo. Be kita ko, į analogiško turinio faktinius argumentus apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, atsakė ir pateikė aiškiai argumentuotas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos E. D. atžvilgiu įrodytumo. Vien tai, kad kasatoriui nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo argumentų vertinimo, nepatvirtina esminio BPK 320 straipsnio pažeidimo buvimo ir savaime nelemia kasacijos pagrindo.

Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo L. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas BudrysGintaras GodaDarius Kantaravičius