- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- e2-11663-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-15115-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
- Atsakovas
- R. Č., L. L.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centras
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Galutinis sprendimas
- 3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Antanui Lukošiūnui,
trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. Č. ir L. L., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią, L. L. ir R. Č. jų nepilnametės dukros M. Č. atžvilgiu; 2) iš atsakovų L. L. ir R. Č. priteisti išlaikymą vaikui M. Č. po 240,50 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; 3) M. Č. priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko rūpintojui (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko ir šeimos gerovės centrui, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo; 4) M. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko ir šeimos gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovų L. L. ir R. Č. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad L. L. ir R. Č. turi tris nepilnamečius vaikus: M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), L. Č., gim. (duomenys neskelbtini). L. L. šeima nuo 2005-11-03 iki 2013-03-07 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus. L. L. ir R. Č. šeima, nuo 2013-03-07 iki 2015-06-04 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus. Nuo 2020-03-02 iki 2024-10-17 šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2025-02-07 vėl pradėta taikyti atvejo vadyba L. L. ir R. Č. šeimai ir taikoma iki šiol. Vaiko tėvams teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos dėl tėvų alkoholio vartojimo, vaiko nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. 2025-07-02 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: E. Č., L. Č. ir M. Č. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, vaikai apgyvendinti pas budintį globotoją. Vaiko tėvui R. Č. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo seksualinio priekabiavimo atvejo prieš M. Č. R. Č. nuo 2025-11-26 paskirta kardomoji priemonė, vyksta ikiteisminis tyrimas, kardomoji priemonė nepanaikinta. 2026-06-05 išklausyta vaiko nuomonė, dėl grįžimo į biologinę šeimą. Vaikas atsisako būti grąžintas į biologinę šeimą. 2026-06-08 atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas grąžinti į biologinę šeimą E. Č. ir L. Č., nes tėvai keitė savo gyvenimo būdą ir įgyvendino pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, tačiau posėdžio metu aiškinantis M. Č. situaciją specialistai priėmė sprendimą M. Č. negrąžinti į biologinę šeimą, dėl išlikusių kardomųjų priemonių taikymo vaiko tėvui R. Č., vaiko atžvilgiu, vaiko išsakytos nuomonės apie jaučiamą nesaugumą ir nutolusį tarpusavio ryšį su vaiko motina. Vaiko motina posėdžio metu išsako, kad nesutinka, kad jos sugyventinis išvyktų iš jos gyvenamosios vietos, tam kad vaikai galėtų gyventi su kartu su ja. Vaiko mama nurodo, kad asmuo neturi kur gyventi. L. L. argumentuoja, kad žino, jog vaikas net ir išėjus R. Č. iš namų, į jos šeimą neplanuoja grįžti. Todėl mama nebededa pakankamai pastangų situacijai keisti. Bendravimas iš dalies nutrūkęs, vaikas neišsako noro bendrauti su mama, atsisako susitikimų. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nepilnametis vaikas M. Č. tėvų L. L. ir R. Č. namuose jaučia nesaugumą ir ji yra nutolusi nuo mamos bei jas sieja labai silpnas emocinis ryšys. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams L. L. ir R. Č. jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. Atsakovai L. L. ir R. Č. turėtų nepilnametės dukros M. Č. išlaikymui skirti po 240,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. ir atsakovas R. Č. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka.
Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Antanas Lukošiūnas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi. Nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo išdėstytos ieškinyje.
Šalies argumentai
Atsakovė L. L. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad su M. bendrauja, duoda jai grynųjų pinigų. M. nenori grįžti namo. Pripažįsta, kad padarė daug klaidų, todėl dukra yra supykusi ant jos. Dirba, jos pajamos siekia apie 1000 Eur, išlaiko dar dvi mergaites. Gerovės centrui pervesdavo po 100 Eur. Šiuo metu alkoholio nevartoja, bet pripažįsta, kad turi problemą. Bendravimas su dukra nuo mažens yra prastas.
Atsakovas R. Č. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Pripažino, kad viską padarė alkoholis. Alkoholio nevartoja 7 mėnesius. Jeigu dukra norės, visada galės grįžti namo, o per prievartą niekas jos neprivers grįžti namo. Turi neįgalumą, gauna 430 Eur išmoką, turi nustatytą 35 proc. darbingumą, gali dirbti tik 4 valandas. Yra dar dvi mergaitės: E. (13 m.) ir L. (8 m.). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba. Sutiktų mokėti 20 Eur išlaikymą.
Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovė L. M. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad nuo 2025-06-13 M. yra apgyvendinta pas budinčią globotoją. Mama su dukra palaiko ryšį, tačiau tas ryšys yra silpnas, su tėvu ryšys dar silpnesnis. Mergaitė labai uždara. Susitikimų su dukra buvo 14 kartų – iš pradžių dalyvavo abu tėvai, vėliau dėl pradėto ikiteisminio tyrimo tėvas nebedalyvavo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad nepilnametės M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime kaip motina nurodyta atsakovė L. L., kaip tėvas nurodytas atsakovas R. Č. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis, šeimai nuo 2025-02-07 iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Iš 2026-06-11 vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, kad pokalbių metu M. ne kartą yra išsakiusi, kad bendravimo metu mama dažniau akcentuoja neigiamus dalykus, kritikuoja, retai pagiria, paskatina ar emociškai palaiko. Dėl šios priežasties bendravimas su mama jai sukelia neigiamų emocijų. Po bendravimo ar susitikimų su mama dažnai stebimas mergaitės emocinis liūdesys, nusivylimas, uždarumas, susierzinimas. Nepaisant to, mama palaiko ryšį su mergaite, domisi jos gyvenimu, teikia materialinį išlaikymą. R. Č. apribotas bendravimas su M. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Dabartinė gyvenamoji M. vieta pas budinčią globotoją atitinka mergaitės emocinio stabilumo, saugumo ir kasdienių poreikių užtikrinimo interesus. Su budinčia globotoja yra susiformavęs artimas ryšys, mergaitė budinčią globotoją vertina kaip svarbų ir patikimą suaugusįjį, į kurį kreipiasi pagalbos, paramos ir patarimų kasdieniais klausimais.
Iš 2026-06-05 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad M. nenori būti grąžinta į mamos šeimą, net jeigu R. kartu negyventų. Su mama jaučia atitolusius jausmus ir tarpusavio ryšį. Su seserimi L. bendrauja, tačiau su kita seserimi E. bendrauti nenori. M. nurodo, kad šiuo metu ji gerai jaučiasi ir gyventi kartu su mama bei seserimis nenori. Mama mažai deda pastangų tarpusavio situacijai keisti, bet ir pati M. nenori bendrauti su mama. Tėvas R. šiuo metu nesiekė bendrauti su M. Vaikas atsisako būti grąžintas į biologinę šeimą, šeimoje nesijaučia saugi. Iš 2025-06-11 vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad vaiko motinai buvo nustatytas 2,79 promilės girtumas, vaiko tėvui – 0,19 promilės girtumas. Tėvai smurtavo prieš vaiko seserį E. Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. 2025-11-26 įtariamajam R. Č. paskirta kardomoji priemonė šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra ta pati.
2025-06-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo leista paimti nepilnamečius vaikus M., E. ir L. Č. iš jų motinos L. L. ir jų tėvo R. Č.
2026-06-15 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu likusiai be tėvų globos M. Č. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą. M. Č. laikinąją globą teikia budinti globotoja K. D. M. Č. laikinoji globos vieta nustatyta budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
2026-06-10 (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro rašto „Dėl informacijos apie L. L. ir R. Č.“ prieduose nurodyta, kad abu sugyventiniai lankosi pas psichiatrinę ir psichologę, laikosi specialistų rekomendacijų, tęsia paskirtą gydymą bei konsultacijas. Bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais ir yra motyvuoti siekti teigiamų pokyčių savo gyvenime. Vertinant šeimos situaciją, matyti teigiami pokyčiai po priklausomybės alkoholiui gydymo, šeimoje nėra fiksuoto nei karto alkoholio vartojimo atvejo, pagerėjo bendradarbiavimas su specialistais, abu išsako savo lūkesčius, noriai kalba apie pasikeitusį gyvenimą be alkoholio. Šeima susiduria su reikšmingais iššūkiais, susijusiais su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, ribotais santykiais su nepilnamete dukra M. bei poreikiu toliau stiprinti tėvystės ir socialinius įgūdžius.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.
Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, dėl kurių 2025-06-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnametę M. Č. iš jos tėvų iš esmės yra pasikeitusios. L. L. ir R. Č. šeimai teiktos socialinės paslaugos davė teigiamų rezultatų, vaiko tėvai bendradarbiauja su specialistais, sėkmingai kreipėsi pagalbos, pripažino savo problemas, nebevartoja alkoholio. Iš 2026-06-10 (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro rašto priedų matyti, jog L. L. ir R. Č. šeimoje įvyko teigiami pokyčiai, abu M. Č. tėvai laikosi specialistų rekomendacijų, tęsia paskirtą gydymą, šeimoje nėra fiksuoto nei karto alkoholio vartojimo atvejo, pagerėjo bendradarbiavimas su specialistais, abu išsako savo lūkesčius, noriai kalba apie pasikeitusį gyvenimą be alkoholio.
Nepaisant to, nustatyta, kad šeima susiduria su sunkumais, susijusiais su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, ribotais santykiais su nepilnamete dukra. 2026-06-05 vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota pačios nepilnametės nuomonė dėl jos santykių su tėvais ir gyvenimo biologinėje šeimoje. M. Č. pagal savo amžių ir brandą geba suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, todėl jos pozicija yra reikšminga ir vertintina kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis. Mergaitė nurodė nenorinti grįžti gyventi į biologinę šeimą, nes joje nesijaučia saugi, susilpnėjęs tarpusavio ryšis su motina. Po bendravimo ar susitikimų su motina, dažnai stebimos neigiamos vaiko emocinės reakcijos: liūdesys, nusivylimas, uždarumas, susierzinimas. R. Č. apribotas bendravimas su M. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.
Teismo posėdžio metu atsakovai sutiko su ieškiniu, pripažino, kad šeimoje buvo padaryta klaidų, pripažino ir problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Atsakovai nurodė suprantantys priežastis, dėl kurių nepilnametė nenori grįžti gyventi į biologinę šeimą, ir teigiantys, jog gerbia tokį vaiko pasirinkimą. Šios atsakovų pozicijos rodo tam tikrą jų kritišką požiūrį į šeimoje susiklosčiusią situaciją, tačiau vien aplinkybių pripažinimas savaime nepatvirtina, kad nustatytos problemos yra pašalintos ir kad šiuo metu atsakovai gali užtikrinti nepilnametės saugią, stabilią ir jos interesus atitinkančią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepilnametės išreikštą nuomonę, jos emocinę būklę ir santykį su biologiniais tėvais, sprendžia, kad esamas santykis su biologine šeima šiuo metu neužtikrina nepilnametės emocinio saugumo ir stabilumo, todėl vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesų prioriteto principu, teismas sprendžia, kad atsakovams taikytinas neterminuotas tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas jų nepilnametės dukters M. Č. atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d., 3 d.).
Abiem atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti vaiką. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, tai gali būti pakeista laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 240,50 Eur mėnesinį išlaikymą M. Č. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, atsakovas nesutiko ir nurodė galintis teikti tik 20 Eur dydžio išlaikymą.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2026-01-01 yra 1153,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846,00 Eur (atskaičius mokesčius). Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė per mėnesį nuo 2026-01-01 skiria 129,50 Eur išmoką vaikui.
Teismų praktikoje taip pat formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir kaip jau minėta, išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma.
Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma yra protingo dydžio, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, higienos priemonių, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už vaiko ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.
Vertinant atsakovų materialinę padėtį, Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad L. L. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis siekia apie 2000 Eur neatskaičius mokesčių. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, R. Č. nedirba. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis turi neįgalumą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, gauna 450 Eur neįgalumo išmoką, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovų šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai.
Atsakovė jauno, darbingo amžiaus, Sodros duomenimis, dirbanti ir uždirbanti pakankamai stabilias pajamas, taip pat turi nekilnojamojo turto. Atsakovui nustatytas neįgalumas, dėl kurio jo darbingumas yra sumažėjęs, todėl jo galimybės gauti pajamas yra ribotos. Kita vertus, vien nepalanki atsakovo materialinė padėtis, taip pat sumažėjęs darbingumas savaime neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Abu tėvai privalo proporcingai savo turtinei padėčiai ir galimybėms prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo tenkintinas iš dalies. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes teikti išlaikymą, iš atsakovės priteistinas 240,50 Eur dydžio išlaikymas. Tuo tarpu, atsižvelgiant į atsakovo sumažėjusį darbingumą ir jo turtinę padėtį, tačiau kartu įvertinus tai, kad šios aplinkybės nepanaikina jo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, iš atsakovo priteistinas 170 Eur dydžio išlaikymas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui M. Č. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, į tai, jog 2025-06-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo leista paimti nepilnametę M. Č. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos L. L. ir tėvo R. Č., o 2026-06-15 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, teismas sprendžia, jog tikslinga nepilnametės laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą skirti ir nepilnametės M. Č. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 str. 4 d. ir CPK 407 str.).
Nagrinėjamu atveju 2026-06-15 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju skiriant (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, laikinosios globos vietą nustatant budinčios globotojos K. D. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš teismo posėdžio metu teiktų ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo Antano Lukošiūno, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro paaiškinimų nustatyta, kad tarp vaiko ir (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro esančių darbuotojų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas, gyvendamas budinčios globotojos K. D. gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugiai, (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras atstovauja vaiko geriausius interesus, tenkina vaiko poreikius, užtikrina saugią aplinką, sveikatos priežiūrą bei tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Duomenų apie globos pažeidimus byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, nepilnametės M. Č. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau įvertinant, kad iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti, iš atsakovės L. L. priteistinas 65 Eur žyminis mokestis (paskaičiuotas už priteistas sumas, kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: 240,50 Eur × 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 65 Eur), iš atsakovo R. Č. priteistinas 46 Eur žyminis mokestis (paskaičiuotas už priteistas sumas, kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: 170 Eur × 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 46 Eur).
Šioje byloje teismas patyrė 25,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei iš atsakovų priteistinos šios išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 12,54 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 307, 406, 407 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 240,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2026-06-18), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2026-06-18), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko M. Č. išlaikymui skirtas lėšas paskirti uzufrukto teise tvarkyti laikinąjį rūpintoją (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 12,54 Eur (dvylikos eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).
Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 12,54 Eur (dvylikos eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priimti nutartį pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo procesą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.