Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2177 Civilinė byla Nr. eCIK-623/2026 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01234-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 12 d. paduotu ieškovės IES1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, pirkimo–pardavimo sandorio panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio nuostatas, kadangi nevertino mirusiojo valios išraiškos, valios išreiškimo aplinkybių ir atitinkamai neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra ginčo, kad mirusysis buvo itin silpnos sveikatos, turėjo ligų, kurios trukdė laisvos valios išreiškimui.

2. Bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, prioritetą suteikė atsakovų teiktiems parodymams, kurie prieštarauja medikų ir teismo ekspertės pateiktoms išvadoms. Teismai mirusiojo valios išraiškos iš esmės net nevertino – nesiaiškino, ar testatorius galėjo suvokti, kokiu tikslu jis sudaro testamentą, netyrė aplinkybės, ar testatorius iki testamento sudarymo apskritai bendravo su pačia notare.

3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nutarė nesiremti teismo ekspertizės aktu, nepateikdamas konkrečių ir aiškių motyvų, nes būtent dėl medicininių dokumentų kiekio, jų pakankamumo ir vertinimo buvo kreiptasi į teismo ekspertą dėl medicininės ekspertizės atlikimo. Teismų pateikti motyvai, kad ekspertizė negali būti atliekama neva nesant medicininių tyrimų ir teismo ekspertizės aktu negalima vadovautis, nes paskutinis medicininis įrašas fiksuotas iki testamento sudarymo likus keturiems su puse mėnesio, nesudaro pagrindo teismo ekspertizės nevertinti kaip tiesioginio įrodymo.

4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles, kadangi nepagrįstai laikė, kad ieškovė termino praleidimo priežastis gali įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Teismas nenurodė nė vieno motyvo, kodėl atmeta kasatorės teiktus paaiškinimus, kuriuos patvirtino ir liudytoja.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino neatitikimų teismo tarp posėdžio garso įraše užfiksuotų parodymų ir teismo sprendime nurodytų parodymų ir tai lėmė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

6. Bylą nagrinėję teismai pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą. Teismo sprendimo grindimas trijų neapklaustų liudytojų parodymais negali būti vertinamas kaip procesinis netikslumas, neturintis įtakos teismo sprendimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.