Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2122 Bylos Nr. eCIK-606/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26243-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 9 d. paduotu ieškovės IES1 kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 9 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės IES1 ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Europos humanitarinis universitetas“ dėl 2023 m. gruodžio 27 d. Universiteto rektoriaus Įsakymo Nr. 15-509, kuriuo buvo nutraukta su ieškove sudaryta studijų sutartis, panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikė pakankamų motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarinių, proporcingumo ir sutarties nutraukimo procedūros neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, taip pažeisdamas teismo sprendimo motyvavimo pareigą ir nukrypdamas nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo turinį bei apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl studijų sutarties nutraukimo teisėtumo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CK 6.200 straipsnyje nustatytą šalių pareigą vykdyti sutartį sąžiningai bei CK 6.217 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą. Apeliacinio teismo pozicija iš esmės reiškia, kad bet kuris, net ir mažareikšmis ar formalus akademinės etikos pažeidimas automatiškai sudaro pagrindą pašalinti studentą iš universiteto, nepriklausomai nuo pažeidimo sunkumo, jo pasekmių ar studento elgesio visumos.

3. Sutarties nuostata, leidžianti atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį su ieškove dėl Akademinės etikos kodekso pažeidimo turėjo nesąžiningos sąlygos požymių. Ši sąlyga leido Universitetui nutraukti sutartį už Akademinės etikos kodekso pažeidimą, neįvertinus pažeidimo pobūdžio, jo sunkumo, pasekmių, sankcijos proporcingumo ar galimybės taikyti švelnesnes priemones. Taip pat leido atsakovei nutraukti sutartį dėl priežasčių, kurių turinys ir apimtis pirmiausia priklauso nuo pačios atsakovės vidinio vertinimo (artima CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nurodytai situacijai). Pagal Civilinio kodekso CK 6.2284 straipsnio 9 dalį, teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams.

4. Pirmosios instancijos teismas, o jam pritaręs ir Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismai visiškai neindividualizavo susiklosčiusios situacijos. Visiškai akivaizdu, kad neteisėtų veiksmų pripažinimo faktas niekaip negali būti pateisinama satisfakcija ieškovės patirtiems išgyvenimams bei objektyviai esančiam faktui, kad ji dėl atsakovo veiksmų neteko trijų savo gyvenimo metų, per kuriuos galėjo tęsti mokslus, siekti karjeros, vietoje to, ji buvo pažeminta, patyrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, kas sąlygojo jai kilusią sunkią psichologinę krizę. Savo ruožtu, vien teisės pažeidimo konstatavimas savaime negalėjo būti laikomas pakankama satisfakcija, neįvertinus, ar toks pažeidimas sukėlė ieškovei neturtinių padarinių.

5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (įtvirtina nuomonės ir išsireiškimų laisvę) bei nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl saviraiškos laisvės ribojimo proporcingumo vertinimo. Teismai privalėjo įvertinti ne tik tai, ar ieškovės veiksmai formaliai buvo pripažinti akademinės etikos pažeidimu, bet ir tai, ar dėl tokių veiksmų taikyta sankcija buvo suderinama su saviraiškos laisvės apsaugos standartais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.