Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-612-549/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-30
Bylos Nr.
II-612-549/2026
Teisminio proceso Nr.
4-6-3-15094-2026-2
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pažeidėjas
ATR1
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-612-549/2026Teisminio proceso Nr. 4-6-3-15094-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.10.3.; 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 26299108428KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Lembučiui,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ATR1 atstovui advokato padėjėjui Ruslanui Mirnyjui (Ruslan Mirnyj),

nedalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui ATR1,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto ATR1 (toliau - ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Ruslano Mirnyjo skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Institucija) 2026 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-300-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-300-2026 ATR1 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos nuobaudos: 2000 Eur bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 300 Eur bauda pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, 240 Eur bauda pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. spalio mėn. 1 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. sausio mėn. 31 d. 00 val. 00 min.:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi t. y. atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad ASM1, gim. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 26 d., apie 6:00 val. įmonės (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų skirstytoju sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai įstaigai. Tokiu būdu ATR1 pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (ANK 95 straipsnio 1 dalis);

taip pat jis, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo organizavimą pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atlikto įmonės patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymimas į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laikas naktį (pvz. įmonės pateiktuose rūšiuotojų DRB1 (DRB1), gimusios (duomenys neskelbtini), DRB2, gimusios (duomenys neskelbtini), darbo laiko grafikuose už laikotarpį nuo 2025 m. spalio mėn. iki 2026 m. sausio mėn. nurodyta, kad jos dirba nuo pirmadienio iki pentadienio, kartais ir šeštadieniais nuo 04:00 val. iki 07:00 val. t. y. dvi valandas naktį. Įmonės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už tą patį laikotarpį naktinis darbas šioms darbuotojoms nėra pažymėtas). Tokiu būdu ATR1 pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 4 punktą, UĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą (ANK 100 straipsnio 1 dalis);

taip pat už tai, kad jo įmonės darbuotojai dirbo daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas (pvz. pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius DRB3 2026 m. sausio 5-15 d. dirbo 11 d. iš eilės, DRB4 2026 m. gruodžio 1-13 d. dirbo 13 d. iš eilės, DRB5 2026 m. sausio 1-10 d. dirbo 10 d. iš eilės). Tokiu būdu ATR1 pažeidė DK 114 straipsnio 4 punktą (ANK 96 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjo ATR1 atstovas skundu prašo nutraukti administracinę teiseną ATR1 atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad nutarimas skundžiamas tik dalyje dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo, nes kitus padarytus nusižengimus numatytus ANK 100 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, todėl dėl to skunde pasisakyta nebus. Nurodoma, kad susipažinę su 2026 m. gegužės 12 d. priimto nutarimo fabula ir argumentais dalyje nesutinka su jais ir mano, jog priimant sprendimą dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies nebuvo atsižvelgta į byloje surinktus įrodymus, jų visetą, liečiamumą, patikimumą, pakankamumą, kitus svarbius duomenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai įrodytų padaryto teisės pažeidimo faktą dėl ko jų nuomone, institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas dalyje yra nepagristas, todėl naikintinas, o pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina. Pažymima, kad ATR1 žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pripažįsta byloje nustatytas visas faktines aplinkybes, tačiau kategoriškai neigė administracinio nusižengimo protokole nurodytas teisines interpretacijas ir vertinimus dėl ASM1 nelegalaus darbo ir kategoriškai nesutiko dėl savo kaltės nelegalaus darbo atveju. Jo nuomone dėl ASM1 galimo nelegalaus darbo yra atsakingas įmonės vadybininkas DRB4, kuris nesilaikydamas savo pareiginių nuostatų netinkamai organizavo ASM1 įdarbinimą ir neįsitikinęs, kad pastarojo įdarbinimo dokumentai tinkamai sutvarkyti leido jam pradėti dirbti. Be to, 2026 m. gegužės 11 d. prijungimui prie administracinės bylos ATR1 pateikė vadybininko ir apskaitininko pareiginius nuostatus, jų 2.14 punkte išvardintos jo pareigos susijusios su darbuotojų paieškai ir įdarbinimo organizavimu. Jame nurodyta, kad vadybininkas organizuoja naujų darbuotojų paiešką ir atranką, savarankiškai priima sprendimą dėl kandidatų tinkamumo ir užtikrina savalaikį visų įdarbinimui reikalingų duomenų ir dokumentų surinkimą bei jų perdavimą buhalterijai, siekiant garantuoti teisės aktuose nustatytą darbuotojų įregistravimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje iki jų darbo pradžios, taip pat dalyvauti apmokant naujus darbuotojus bei rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu. Nurodoma, kad Institucija priimdama nutarimą netinkamai vertino (arba iš vis nevertino) tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nuoseklius liudijimus, tiek pačio vadovo ATR1 teiktus raštiškus ir žodinius paaiškinimus, apskaitos duomenis, kuriuose nurodoma, kad būtent vadybininkui DRB4 (duomenys neskelbtini) padalinyje pavesta organizuoti darbuotojų įdarbinimus, kad būtent DRB4 savo iniciatyva susitarė su darbuotoju ASM1, kad vadybininkas DRB4 nepateikė laiku būtinus duomenis buhalterei ir neįvertino ir neįsitikino, kad šie duomenys laiku būtu perteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl visos aplinkybės nurodo, kad atsakyti už tai turi DRB4, jis ir pats tai pripažįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą dėl ANK 95 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog veikė kaip darbdavys tinkamai, atliko visus reikalingus darbų paskirstymo veiksmus pagal galiojančias atitinkamas taisykles. Jis negali atsakyti kaip fizinis asmuo už pažeidimą padaryta kitame mieste (padalinyje), nes šios funkcijos buvo priskirtos vadybininkui, kuris ir turėjo būti baudžiamas. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. pažeidimas nėra visiškai įrodytas, todėl nesant administracinio nusižengimo sudėties, pareiškėjo skundas turi būti tenkintas ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje turi būti nutraukta, jam nepadarius veikos turinčios šio administracinio nusižengimo požymių. Prašoma patenkinti skundą ir panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-05-12 priimtą nutarimą Nr. VDI-ANR_N-300-2026 (ROIK: 26299108428) dalyje skirti ATR1 2000 eurų nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veiksmuose nusižengimo sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 26 d. su ASM1 kaip darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašė ne vadybininkas DRB4, o direktorius ATR1. Skunde minimose vadybininko pareiginiuose nuostatuose jam nėra suteikta teisė atstovauti įmonę su darbuotojais sudarant darbo sutartis. Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad ASM1 jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą ir sudarius su juo rašytinę darbo sutartį. Pažymima, kad pareiškėjo teiginys, kad nutarime remtasi aplinkybėmis, kurios net neegzistavo ir/ar nebuvo nustatytos (kaltininkas šioje dalyje pažeidimo niekada nepripažino, nors teigiama priešingai), kas dar kartą patvirtina šio sprendimo nepagrįstumą, neturi jokio pagrindo kadangi ši techninė (rašybos) klaida nepaneigia ASM1 nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai fakto, atsakovas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybės, surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tinkamai konstatavo ATR1 kaltę padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Prašoma 2026 m. gegužės 12 d. VDI Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus INS1 nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje Institucijos įgaliotas atstovas Tomas Lembutis prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ATR1 administracinėn atsakomybėn patraukė, kadangi darbo sutartį su ASM1 pasirašė bendrovės direktorius, o DRB4 pagal jo pareiginius nuostatus nebuvo suteikta teisė atstovauti bendrovę sudarant darbo sutartis bei jas nutraukiant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ATR1 atstovas advokato padėjėjas Ruslanas Mirnyjus prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, vadybininkui DRB4 delegavo funkcijas susijusias su darbuotojų įdarbinimu. Bendrovės sistema (funkcijų delegavimas) buvo sukurta tam, kad vadybininkas parinktų kandidatūrą, surinktų duomenis, išsiųstų buhalterijai, o buhalterija paimtų direktoriaus parašą ir išsiųstų duomenis Sodrai. DRB4 turėjo pateikti darbo sutartį pasirašyti bendrovės direktoriui (pareiškėjui), tačiau to nepadarė, bendrovėje veikianti sistema nesuveikė, bet buvo numatyta. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2026 m. sausio 26 d., po Institucijos patikrinimo, pasirašė darbo sutartį su darbuotoju ASM1, t. y. operatyviai ėmėsi veiksmų pašalinti visas pasekmes, ir įvykdė Institucijos nurodymus. Tai buvo atsitiktinis ir pirmas atvejis. Jo įsitikinimu, nubaustas turėtų būti vadybininkas DRB4.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir ATR1 kaltė, padarius ANK 100 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtus administracinius nusižengimus skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Tačiau skundu yra ginčijama pareiškėjo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį - prašoma nutraukti administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviui – fiziniam asmeniui ir darbdavio juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal ANK 95 straipsnį atsako specialusis subjektas – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020).

Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad Institucijos atstovams 2026 m. sausio 26 d. apie 06:00 val. vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrinimą sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ASM1 dirbo, kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas.

Visgi pareiškėjas tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – vadybininkas DRB4, kuris nesilaikydamas savo pareiginių nuostatų, netinkamai organizavo ASM1 įdarbinimą ir neįsitikinęs, kad pastarojo įdarbinimo dokumentai tinkamai sutvarkyti leido jam pradėti dirbti. Todėl DRB4 turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o ne pareiškėjas.

Tačiau nors, kaip tvirtina pareiškėjas, DRB4 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu buvo paskirtas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareiginių nuostatų 2.14. punkto nustatyta, kad DRB4 nebuvo suteikta teisė ir jis nebuvo įgaliotas sudaryti darbo sutartis su naujais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tame tarpe ir su ASM1. Pažymėtina, kad tai, jog DRB4, pagal pareiginių nuostatų 2.14. punktą, buvo įpareigotas užtikrinti savalaikį visų įdarbinimui reikalingų asmens duomenų ir dokumentų surinkimą bei jų perdavimą buhalterijai, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinis procesas, kuris apima, tam tikrų, o ne visų, pareiginiuose nuostatuose neaptartų, funkcijų delegavimą darbuotojui. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas, paaiškindamas, kad DRB4 funkcija buvo skirta duomenų surinkimui ir jų išsiuntimui buhalterijai, tačiau darbo sutartis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visais atvejais pasirašo pareiškėjas. Būtent tai pareiškėjas ir padarė, t. y. po Institucijos atlikto patikrinimo, 2026 m. sausio 26 d., su ASM1 sudarė rašytinę darbo sutartį. Todėl šiuo aspektu pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuo atveju pareiškėjas, yra atsakingas už tai, kas vyksta įmonėje. Be to, ATR1, būdamas atsakingu ir rūpestingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo žinoti, kad ASM1 jo įmonėje dirbo be darbo sutarties, t. y. nelegaliai, ir, atitinkamai, apie tai nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nagrinėjamu atveju aiškinant pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo atsakomybę, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nepakankama darbdavio kontrolė šioje srityje sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATR1, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių DK bei UĮ nuostatų, o būtent, neužtikrino, kad ASM1, 2026 m. sausio 26 d., apie 6:00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų skirstytoju sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Šiais veiksmais ATR1 pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, UĮ 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Todėl Institucijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-300-2026 yra teisėtas ir pagristas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kiti pareiškėjo argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto ATR1 atstovo advokato padėjėjo Ruslano Mirnyjo skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-300-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė