- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- eII-463-549/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00361-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- ATS1
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATS1, jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ATS1 (ATS1), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Roberto Skėrio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusiengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026-04-22 nutarimo administracinio nusižinimo byloje Nr. 30-ANR_N-4193-2026 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2026-04-22 nutarimu ATS1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, ATS1 paskirta 2 000 Eur bauda, už tai, kad jis 2026-01-30 02:15 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, 2025-12-05 įdarbino ASM1, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ji 2026-01-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini). Esant pavaldumui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ASM1 vykdė ATS1, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, atliko darbo funkcijas – prekiavo alkoholiniais gėrimais, gamino maistą ir dirbo su kasos aparatu, t. y. nešė naudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukta į laikinųjų įdarbinimo įmonių sąrašą, patvirtinta www.vdi.lt, todėl neturi teisės vykdyti laikinojo įdarbinimo paslaugų. Tokiais savo veiksmais ATS1 pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 72 straipsnį.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto ATS1 atstovo advokato Roberto Skėrio skundas, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2026-04-22 skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių; arba nenustačius pagrindo nutraukti administracinę teiseną, perkvalifikuoti pareiškėjo nusižengimą pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos arba paskirti jam mažesnę nuobaudą negu jam inkriminuoto ANK straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodo, jog pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2025-12-05 įdarbino ASM1, tačiau ji 2026-01-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare. Taip pat nutarime konstatuota, kad ASM1 vykdė pareiškėjo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, atliko darbo funkcijas – prekiavo alkoholiniais gėrimais, gamino maistą ir dirbo su kasos aparatu, taip nešdama nauda UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tuo metu buvo pavaldi kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutarime, be kita ko, grindžiamas ir DK 72 straipsniu, pagal kurio 1 dalį laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (toliau laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. To paties DK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti šio kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuria įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Pažymi, jog pareiškėjas, nurodytu laikotarpiu, vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitai įmonei, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė baras, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-12-30 buvo pasirašyta darbuotojų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo neterminuotam laikotarpiui išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos reikalavimus atitinkančius darbuotojus. Taigi, susirgus AUB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro darbuotojai, 2025-12-30 sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ASM1 nuo 2026-01-27 iki 2026-01-30 vietoje susirgusios darbuotojos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare (iš viso 40 val.) atlyginimą už šį darbą ASM1 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (232,04 Eur). Pareiškėjas 2026-03-27 pareigūnams paaiškino, kad jis nežinojo, jog susiklosčiusioje situacijoje jis turėjo būti pateikęs prašymą Valstybinei darbo inspekcijai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2026-03-18 pareiškėjas pateikė prašymą Valstybinei darbo inspekcijai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 2026-04-09 Valstybinė darbo inspekcija raštu, adresuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka DK 27¹ straipsnyje nustatytus laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus kriterijus ir nustatyta tvarka yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Taigi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ASM1 susiklostė laikinojo įdarbinimo pagal darbuotojų nuomos sutartį santykiai, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbuotojų nuomos sutartį ASM1 tam tikrą laiką (40 val.) dirbo laikinojo darbo naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ASM1 už tai atlygino. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu atitiko visus laikinojo įdarbinimo įmonei taikomus kriterijus, suteikiančius jai teisę teikti nurodytas paslaugas, tiesio ji nebuvo laiku įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai, kad pareiškėjas pavėlavo pateikti Valstybinei darbo inspekcijai prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, negali būti kvalifikuojama kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas, nes tokio pažeidimo esmė buvo ne darbo funkcijos atlikimas nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (šiuo atveju – neturint teisės teikti laikinojo įdarbinimo paslaugų), o pavėluotas prašymo pateikimas Valstybinei darbo inspekcijai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo ATS1 atstovo advokato skundą. Atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime yra nurodoma, kad ATS1 padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje 2026-01-30, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą jau po pažeidimo nustatymo fakto, ko pasekoje traktuotina, jog nusižengimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtraukta į laikinųjų įdarbinimo įmonių sąrašą, patvirtintą www.vdi.lt, todėl beturėjo teisės vykdyti laikinojo įdarbinimo paslaugų. Institucijos nuomone, ATS1 pagrįstai ir teisėtai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti veiką į ANK 96 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, aplinkybių, numatytų ANK 565¹ straipsnyje, nenustatyta. Kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Institucija nuomone, ATS1 atstovo advokato skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos skundžiamą nutarimą be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ATS1 teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad jis yra dviejų įmonių direktorius, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp įmonių 2025-12-30 pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu paslaugų teikėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigoja neterminuotam laikotarpiui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoti jo reikalavimus atitinkančius darbuotojus. Nežinojo, kad reikia teikti prašymą Valstybinei darbo inspekcijai kad įtrauktų į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tik sužinojęs, pateikė prašymą bei šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota į Valstybinės darbo inspekcijos laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Pripažino, kad perkėlė darbuotoją ASM1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai nepranešė Valstybinei darbo inspekcijai. Prašo veika perkvalifikuoti į ANK 96 straipsnio 2 dalį. O nenustačius pagrindo perkvalifikuoti, prašo tinkamai individualizuoti jam paskirtą nuobaudą.
Atstovas advokatas Robertas Skėrys prašė skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
Pagal teismų praktiką tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-942/2018).
Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar už darbo valandą (valandinį atlygį) ir jis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar už darbo valandą (valandinį atlygį) ir jis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo realiai pradėjo dirbti: 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos: asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942-2018, 2AT-27-942/2020). Kartu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, jog dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą, ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2068/2011, N-575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, pabrėžiama, jog faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog ATS1 iš esmės faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su administracinio nusižengimo teisiniu vertinimu. Tokios aplinkybės nurodytos tiek jo paties paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu, kad ASM1 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, susirgus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ASM1, pagal tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 30, 2026 m. sausio 27 -30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodo, jog už atliktą darbą ASM1 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, jo nuomone, ASM1 negali būti laikoma nelegaliai dirbančiu asmeniu, kadangi tarp įmonių yra pasirašytą paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja darbuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir nors patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos laikinojo įdarbinimo sąrašą, tačiau sužinojus, kad būtina kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl įtraukimo į laikinojo įdarbinimo sąrašą, ką ir padarė, ir jau 2026-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į laikinojo įdarbinimo sąrašą.
Tačiau, teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad ATS1 pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ASM1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje iš esmės atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas Bendrovės naudai, veikė kaip asmuo, prisidedantis prie Bendrovės veiklos vykdymo, t. y. dribdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavinėjo alkoholį. Kaip nustatyt iš 2026-01-30 tarnybinio pranešimo, jog ASM1 nurodė, kad nežino kurioje konkrečioje įmonėje yra įdarbinta, kadangi savininkas jai nebuvo pateikęs jokių darbo santykių patvirtinančius dokumentus, o tik žodžiu informavo apie įdarbinimą. Taigi, buvo nustatyti visi įstatyme numatyti būtini darbo sutarties ir darbo santykiams būdingi požymiai – darbo funkcijų atlikimas Bendrovės naudai ir tam tikras organizacinis pavaldumas.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas ATS1 2026-03-18 Valstybinei darbo inspekcijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą įtraukti į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje, adresu https://vdi.lrv.lt/lt/laikinasis-idarbinimas/?lang=lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tačiau, teismas sutinka su Institucijos padaryta išvada, jog nusižengimo padarymo metu, t. y. 2026-01-30 AUB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtraukta į laikinųjų įdarbinimo įmonių sąrašą todėl beturėjo teisės vykdyti laikinojo įdarbinimo paslaugų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, jog ATS1 skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, atitinkamai nutarimo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.
Skundu pareiškėjas yra pateikęs ir alternatyvų prašymą, t. y. jei teismas įžvelgs, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarytas, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą, sušvelninti paskirtą nuobaudą arba visai jos neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir ATS1 skirti mažesnę baudą, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus baudos dydis. Šiuo atveju, įvertintina tai, kad ATS1 yra minėtų įmonių direktorius, iš vienos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) perkėlė darbuotoją į kitą įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamai neįforminęs, bei iš esmės nutarime nustatytų aplinkybių dėl padaryto pažeidimo neginčijo, nesutiko tik su administracinio nusižengimo teisiniu vertinimu. Skundžiamu nutarimu buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailėjosi; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir tai, jog, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Jokių duomenų, jog ATS1 anksčiau būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio pažeidimus, susijusius su nelegaliu darbu, nėra. Tai leidžia spręsti, kad asmuo nėra linkęs sistemingai pažeidinėti teisės aktų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimą, o nustatytas pažeidimas, tikėtina, yra nulemtas dėl paties pareiškėjo aplaidumo šioje konkrečioje situacijoje, ir vertintinas kaip atsitiktinis. Todėl įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ATS1 paskirta 2 000 eurų bauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, todėl tikslinga ją sumažinti iki 400 eurų. Manytina, kad toks nuobaudos dydis atitinka proporcingumo reikalavimus, yra teisingas, pagrįstas ir šioje byloje pakankamas siekiant įgyvendinti nuobaudos tikslus. Visiškai neskirti baudos teismas pagrindo neįžvelgia, kadangi nusižengimas neabejotinai padarytas, jo pavojingumas bendrame nelegalaus darbo užkardymo politikos kontekste yra nekvestionuotinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas tenkintinas iš dalies, Institucijos 2026-04-22 nutarimas keistinas: taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, ATS1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 000 eurų bauda sumažintina iki 400 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto ATS1 atstovo advokato Roberto Skėrio skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-04-22 nutarimą Nr. 30-ANR_N-4193-2026, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, ATS1 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirti nuobaudą - 400 Eur baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.