Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro PRK1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio (ištaisyto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi dėl padarytos rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo), kuriuo ABA1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos LUD1 atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla ABA1 nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, ABA1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 30 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, ABA1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija) vertės dalį atitinkančią sumą – 12 000 Eur.

Automobiliui „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir sumokėjus valstybės naudai 12 000 Eur, nuspręsta automobilį grąžinti ABA1.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. balandžio 30 d. 23.13 val. iki 2026 m. gegužės 1 d. 13.56 val. (1 para).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo) – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ABA1 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl to, kad jis 2026 m. balandžio 30 d. apie 22.53 val., (Duomenys neskelbtini) sankryžoje, (Duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas, pirmu tikrinimu nustatytas 1.84 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1.96 promilių neblaivumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad ABA1 veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas nustatė, jog egzistuoja visos sąlygos atleisti ABA1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, perduodant jį laiduotojos LUD1 atsakomybėn ir nustatant 1 metų laidavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ABA1 jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo, kai jam nustatytas neblaivumas viršijantis 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, todėl vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams. Be to, buvo įvertinta tai, kad ABA1 nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso ABA1, tačiau apylinkės teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į ABA1 paaiškinimus, jog jis nevairuos transporto priemonės, o ja naudosis jo sutuoktinė, yra pagrindas konfiskuoti transporto priemonės vertę. Įvertinęs ABA1 finansinę padėtį ir pajamas (apie 2500 Eur dydžio darbo užmokestis, prižiūri ir rūpinasi senyvo amžiaus sergančia mama, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, automobilis yra 7 metų senumo), nusprendė, kad nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį ABA1 turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių siekiama paskiriant nuteistajai bausmę, todėl ABA1 paskyrė dalies turto vertės konfiskavimą ir konfiskavo iš jo 12 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras PRK1 prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir ABA1 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo formą pakeisti, t. y. konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą pakeisti į turto konfiskavimą – iš ABA1 valstybės naudai konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija). Kitą nuosprendžio dalį palikt nepakeistą. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė ABA1 baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, o konfiskavo valstybės naudai automobilio sumažintą piniginę vertę – 12 000 Eur. Pažymi, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi kasacinėmis nutartimis, kuriose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėtinai bylai.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju automobilis „Renault“, 2026 m. gegužės 1 d. buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, kur saugomas iki šiol. ABA1 yra vedęs ir automobilis priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise kartu ir sutuoktinei. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o bylos duomenys patvirtina konfiskuotino turto aptariamo teisinio režimo faktą. Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, ABA1 vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio l dalyje yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nepriklausomai nuo to, kad automobilis nusikaltimo padarymo metu buvo bendroji jungtinė šeimos nuosavybė.

3.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nusprendė nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose suformuotos praktikos, jog teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, ir tik nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, tačiau dar ir nusprendė išieškotiną konfiskuotino turto (automobilio) vertę sumažinti iki 12 000 Eur. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

3.4. Skunde prokuroras akcentuoja ir tai, kad kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas nekonfiskuojant pačios transporto priemonės natūra, kuria vairuojant buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, nėra įmanomas. Nagrinėjamu atveju vien transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos ar jos dalies išieškojimas negalėtų tinkamai užtikrinti turto konfiskavimo instituto paskirties. Priešingai, tik nusikalstamai veikai padaryti panaudotos transporto priemonės konfiskavimas natūra veiksmingai įgyvendina baudžiamojo poveikio priemonės tikslus. Priešinga situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų prielaidas pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, todėl nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant turto konfiskavimą, poveikis.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ABA1 atsiliepimu prašo vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas abstrakčiu argumentu, kad automobilio konfiskavimas kaip nusikalstamos veikos priemonės turėtų būti prioritetinis. Tačiau konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti ne tik formalų automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statusą, bet ir visų taikomų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumą bei jų suderinamumą su sprendimu atleisti mane nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad tokiais atvejais būtina individualiai įvertinti asmens veiką, jo asmenybę, turto paskirtį, šeimos interesus, turtinę padėtį, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybes ir siekiamų tikslų bei asmens teisių pusiausvyrą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko. 12 000 Eur dydžio sumokėta suma yra reali, reikšminga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o prokuroras nepagrindė, kodėl siekiamiems tikslams pasiekti būtina konfiskuoti automobilį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti pasikeitus esminėms aplinkybėms, o būtent dėl to, kad nebėra apeliacinio skundo objekto, t. y. apeliaciniu skundu prašomas konfiskuoti automobilis yra parduotas. Taip pat nurodė, jog tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK), tiek pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą (toliau – Prokuratūros įstatymas), paduotą apeliacinį skundą atšaukti gali tik aukštesnysis prokuroras. Šiuo atveju Prokuratūros vadovybei apie susidariusią situaciją yra žinoma, tačiau iniciatyvos dėl skundo atšaukimo ji neparodė.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ABA1 ir jo gynėjas advokatas GNS1 palaikė prokuroro išsakytą poziciją ir taip pat prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, jos kvalifikavimo, ABA1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimo šiuo pagrindu, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Skundžiamu nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ABA1, be kita ko, paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė turto konfiskavimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, t. y. išieškojo dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nors turėjo konfiskuoti patį turtą, t. y. automobilį.

Apeliacinės instancijos teismo 2026 m. spalio 1 d. posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė tenkinti vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir, iš ABA1 valstybės naudai konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija). Gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ABA1 taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti ir, be kita ko, nurodė, kad minėtas automobilis yra parduotas. Laiduotoja LUD1 parodė, kad ji sumokėjo 12 000 Eur užstatą ir automobilis buvo grąžintas savininkui. Taigi, paaiškėjus aplinkybei, jog automobilio, kurį vyriausiojo prokuroro apeliaciniu skundu prašoma konfiskuoti, nebėra (minėtas automobilis yra parduotas), teisėjų kolegija atnaujino baudžiamos bylos nagrinėjimą ir įrodymų tyrimą, bei įpareigojo prokurorą ir laiduotoją pateikti dokumentus susijusius su minėto automobilio pardavimu, jo atsiėmimu iš automobilių saugojimo aikštelės. Teismo posėdyje 2026 m. spalio 15 d. prokuroras pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų raštinės specialistės 2026 m. spalio 2 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio kopija su žyma „įsiteisėjęs“ LUD1 (pagal įgaliojimą) įteikta teisme 2026 m. birželio 17 d. apie 8.10 val. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas pateiktas 2026 m. birželio 16 d. 16.19 val. per (duomenys neskelbtini), byloje užregistruotas 2026 m. birželio 17 d. 10.29 val. Prokuroras taip pat pateikė Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „X“ 2026 m. spalio 1 d. atsakymą į (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus paklausimą, kuriame nurodyta, kad UAB „X“ transporto priemonę grąžino asmeniui pateikus įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir notaro patvirtintą įgaliojimą – transporto priemonė grąžinta LUD1. Teismo posėdyje 2026 m. spalio 22 d. buvo pateikta aptariamo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis su vertimu į lietuvių kalbą. Iš šios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija) 2026 m. rugpjūčio 29 d. (Duomenys neskelbtini) buvo parduotas ASM1. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaip jau minėta šios nutarties 5 punkte, prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kadangi nebėra apeliacinio skundo objekto, t. y. apeliaciniu skundu prašomas konfiskuoti automobilis yra parduotas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ABA1 ir jo gynėjas pritarė prokurorui.

Nagrinėjamu atveju, dėl susidariusios situacijos, prokuroras prašė atmesti vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą. Šiame kontekste paminėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas iš esmės apibrėžia ne pasisakymai teismo posėdyje, o apeliacinis skundas. Prokuroro pasisakymai baigiamųjų kalbų metu negali būti tapatinami su apeliacinio skundo atšaukimu, kaip tai nustatyta BPK 316 straipsnyje. Iš esmės apeliacine tvarka nagrinėjama byla turi būti patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, be to, nuteistojo teisinė padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to buvo prašoma, t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, negali pažeisti BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Kita vertus, remiantis teismų praktika, baigiamųjų kalbų metu prokuroro pasikeitusi pozicija, iš dalies nesutinkant su prokuratūros pateiktu apeliaciniu skundu, laikytina pakankamai reikšminga aplinkybe, kurią apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-813/2025, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu ABA1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos LUD1 atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – minėto automobilio vertės dalį atitinkančią sumą – 12 000 Eur, šiam automobiliui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir sumokėjus valstybės naudai 12 000 Eur, nuspręsta automobilį grąžinti ABA1. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) bylos kortelės įvykiuose 2026 m. birželio 15 d. 8.27 val. įvestas subproceso įvykis ir pridėta informacinė pažyma, iš kurios matyti, kad ABA1 2026 m. birželio 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 12 000 Eur, 2026 m. birželio 17 d. 0.00 val. įvestas subproceso įvykis – įsiteisėjo procesinis sprendimas, tą pačią dieną 10.26 val. įvestas subproceso įvykis – panaikintas įsiteisėjimo požymis, 10.29 val. įvestas subproceso įvykis – gautas apeliacinis skundas. Iš bylos duomenų, aptartų šios nutarties 9 punkte, nustatyta, kad nepataisant to, jog prokuratūros apeliacinis skundas buvo pateiktas 2026 m. birželio 16 d. 16.19 val. per (duomenys neskelbtini), tačiau byloje jis buvo užregistruotas tik 2026 m. birželio 17 d. 10.29 val., o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio kopija su žyma „įsiteisėjęs“ laiduotojai LUD1 (pagal įgaliojimą) įteikta teisme 2026 m. birželio 17 d. apie 8.10 val. ir automobilių saugojimo aikštelėje pateikus įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir notaro patvirtintą įgaliojimą, aptariama transporto priemonė buvo grąžinta laiduotojai LUD1. Apeliacinės instancijos teisme atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ABA1 nurodė, kad šis automobilis buvo išvežtas į (Duomenys neskelbtini) (kur ABA1 gyvena ir dirba) ir parduotas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pavyzdinės naudoto automobilio prikimo – pardavimo sutarties (privatus pardavimas) nustatyta, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija) 2026 m. rugpjūčio 29 d. (Duomenys neskelbtini) buvo parduotas ASM1.

Esant nustatytoms aplinkybėms, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu BK 72 straipsnio 5 dalies taikymu ar juo labiau apeliacinį skundą tenkinti ir konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija), kadangi, kaip jau minėta, šis automobilis yra parduotas, taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ir negali iš ABA1 valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija) vertę atitinkančią sumą, kadangi toks alternatyvus prašymas vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nepareikštas.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, susidariusioje situacijoje, turėtų būti sprendžiamas klausimas ar ASM1 gali būti laikomas sąžiningu minėto automobilio įgijėju ir ar egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos automobilio konfiskavimo iš ASM1 sąlygos. Pažymėtina, kad tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas turto konfiskavimo iš ASM1 sąlygas, t. y. nustačius, kad ASM1 automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija), buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį arba šis turtas jam buvo perleistas kaip ABA1 šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, arba įgydamas šį turtą, ASM1 žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, minėtas automobilis galėtų būti konfiskuojamas iš ASM1, ir/arba nustačius atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ABA1 veiksmuose (parduodant minėtą transporto priemonę), nusikalstamos veikos požymių. Šiuo gi atveju, objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad aptariama transporto priemonė buvo grąžinta laiduotojai LUD1 saugojimo aikštelėje pateikus įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir notaro patvirtintą įgaliojimą, po ko ši transporto priemonė buvo išvežta į (Duomenys neskelbtini) ir ten parduota. Taigi, pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir bylos duomenys suponuoja aiškią išvadą, kad klausimai susiję su aptariamo automobilio pardavimu, jo pirkimu bei BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymu nėra šio proceso nagrinėjimo dalykas.

Svarbu paminėti ir tai, kad BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kitam asmeniui neteisėtai perleido aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taigi prokuratūra iš esmės gali spręsti klausimą ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ABA1 veiksmuose nėra minėtos nusikalstamos veikos požymių, o nustačius pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pradėjus, minėtų klausimų išsprendimą svarstyti ikiteisminio tyrimo metu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro PRK1 apeliacinis skundas atmetamas, nustačius, kad nebėra šio apeliacinio skundo objekto, t. y. apeliaciniu skundu prašomas konfiskuoti automobilis – „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((Duomenys neskelbtini) registracija) – 2026 m. rugpjūčio 29 d. parduotas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 22 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ABA1 apeliacinės instancijos teisme. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 256,25 Eur dydžio išlaidas.

Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Pirmiau minėta pažyma dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbta ir dėl jos kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pastebėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (patikslinta pažyma) į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Klaipėdos apygardos teisme vyko 2026 m. spalio 22 d. (posėdžio pradžia 13.08 val., pabaiga – 13.14 val.). Vis dėlto, ši Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma buvo gauta 2026 m. spalio 22 d. 14.54 val., t. y. teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šios pažymos ir joje pareikšto prašymo, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ABA1 valstybės naudai klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro PRK1 apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš ABA1 už jam teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme klausimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.