Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 1 dalies / 62¹ straipsnio 2 dalies / 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apylinkės teismo vardu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-14972-1071/2026 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo E. S. 315,70 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 315,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 426,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

2026 m. liepos 1 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriuo atsakovas nesutinka su 2026 m. birželio 23 d. sprendimu už akių, motyvuodamas tuo, kad prievolę ieškovui yra įvykdęs.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovui E. S. buvo nustatytas terminas iki 2026 m. liepos 27 d. įskaitytinai, pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.

2026 m. liepos 29 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir trūkumų pašalinimo, kuriuo prašo: 1) atnaujinti / laikyti nepraleistu terminą trūkumams pašalinti pagal 2026 m. liepos 8 d. nutartį; 2) priimti šį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-14972-1071/2026; 3) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovas pareiškime nurodė, kad teismo nutartyje nustatytas terminas trūkumams pašalinti buvo iki 2026 m. liepos 27 d. Tačiau teismo lydraštis su nutartimi jam buvo išsiųstas tik 2026 m. liepos 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad procesinį dokumentą gavo jau pasibaigus nustatytam terminui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, prašo teismo laikyti šį pareiškimą pateiktu laiku ir priimti jį nagrinėti. Paaiškina, kad nesutinka su 2026 m. birželio 23 d. sprendimu už akių. Neatsiliepė į ieškinį laiku dėl sąžiningo susipratimo: 2026 m. sausio 30 d. el. laišku ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovė patvirtino, kad reikalaujama suma yra sumažinama iki 268 Eur bei leista ją mokėti dalimis. Atsakovas yra užsienio studentas bei dirbantis asmuo, todėl atsižvelgdamas į savo finansines galimybes mokėjimus vykdė dalimis: 2026-02-18 sumokėta 50 Eur; 2026-03-27 sumokėta 50 Eur; 2026-06-16 sumokėta 100 Eur; 2026-06-30 sumokėta 68 Eur. Visą 268 Eur sumą ieškovui yra visiškai sumokėjęs. Gautus teismo dokumentus per neatsargumą ir kalbos barjerą suprato kaip paprastą ieškovo ir jo susitarimo dėl mokėjimo dalimis įforminimą, o ne kaip naują teisminį procesą, kadangi jau buvo pradėjęs vykdyti mokėjimus pagal susitarimą. Kadangi prievolė ieškovui yra visiškai įvykdyta, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

Teisėjo 2026 m. liepos 31 d. rezoliucija atsakovo E. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas ir ieškovei nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimui į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.

Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nurodė, kad ieškovė su atsakovo pareiškime nurodytais argumentais nesutinka. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių panaikinimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos (2026 m. gegužės 26 d.) buvo atlikęs tik du mokėjimus kurių bendra suma sudarė 100 Eur, tačiau atskiras susitarimas sudarytas nebuvo. Kiti atsakovo mokėjimai atlikti tik po ieškinio įteikimo, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą. Be to pažymėtina, kad nuo paskutinio atlikto atsakovo mokėjimo (2026 m. kovo 27 d.) iki ieškinio pateikimo dienos buvo praėjęs dviejų mėnesių tarpas. Dėl to ieškovė nesitikėdama, jog atsakovas atlygins padarytą žalą, nes buvo praėję visi nustatyti žalos atlyginimo terminai, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymi, jog ieškovei priteista suma (315,70 Eur) kartu su bylinėjimosi išlaidomis (426,93 Eur) yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, dėl to privalo būti atlyginta. Vadovaujantis 2026 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimu už akių ši suma turi būti priteista ieškovei iš atsakovo. Atsakovas taip pat nepateikė ir jokių svarių argumentų kodėl civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovo adresas buvo nurodytas tinkamai, nes ieškinį jam buvo įteiktas tinkamai, tai nurodyta ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. sprendime už akių, tačiau sekančios siuntos atsakovas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Dėl to nelaikytina, kad atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti nepateikė, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos procesinio dokumento nepateikimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.

Pagal CPK 288 straipsnį, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniui yra nustatyti du esminiai reikalavimai: 1) pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, bei 2) nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl galėjimo byloje priimti sprendimą už akių.

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2026 m. gegužės 29 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, atsakovui pasirašant įteikimo pažymoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas procesinių dokumentų įteikimo adresu ((duomenys neskelbtini)) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Atsakovas privalėjo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, tačiau to nepadarė. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2026 m. birželio 12 d.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK nustatytos įteikimo tvarkos. Atsakovui buvo suteiktas CPK nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo jis nepateikė. Todėl, ieškovei pateikus atitinkamą prašymą, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2026 m. birželio 23 d. buvo priimtas sprendimas už akių.

Atsakovas neginčija, kad sprendimą už akių gavo. Tačiau, nesutikdamas su sprendimo už akių priėmimu, nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl to, jog, jo teigimu, siekė sąžiningai susitarti su ieškove dėl skolos mokėjimo dalimis, o dėl kalbos barjero teismo procesą suprato kaip paprastą ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl mokėjimo dalimis įforminimą, o ne kaip pradėtą teisminį procesą. Atsakovas taip pat nurodo, kad jau buvo pradėjęs vykdyti mokėjimus pagal šį susitarimą.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepateisina atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino praleidimo. Vien atsakovo subjektyvus procesinių dokumentų turinio ar bylos pobūdžio nesupratimas, grindžiamas kalbos barjeru ir jo paties pasirinktu susitarimo su ieškove vykdymu, savaime nepaneigia tinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Atsakovas, gavęs teismo procesinius dokumentus, turėjo pareigą imtis pakankamų veiksmų jų turiniui suprasti ir savo procesinėms teisėms įgyvendinti, įskaitant, esant poreikiui, kreiptis teisinės ar vertimo pagalbos.

Be to, aplinkybė, kad atsakovas buvo pradėjęs mokėti skolą dalimis, savaime nereiškia, kad jis galėjo pagrįstai nesuprasti, jog byloje vyksta teisminis procesas, ir nepateikti atsiliepimo teismo nustatytu terminu. Atsakovo pasirinkimas spręsti ginčą jo deklaruojamu susitarimo būdu nepanaikina jo procesinių pareigų teisme, juolab kad byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios būtų faktiškai trukdžiusios atsakovui laiku pateikti atsiliepimą.

Taigi atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės grindžiamos jo subjektyviu situacijos vertinimu ir nepakankamu rūpestingumu įgyvendinant savo procesines teises. Jos nėra tokio pobūdžio, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog atsakovas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nurodomo kalbos barjero jis objektyviai negalėjo suprasti gautų procesinių dokumentų reikšmės ar pasinaudoti galimybe gauti vertimo ar kitą reikalingą pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas už akių buvo priimtas nesant CPK nustatytų jo priėmimo sąlygų (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovas nesutikimą su priimtu sprendimu už akių iš esmės grindžia 2026 m. sausio 30 d. elektroniniu susirašinėjimu, kuriame, jo teigimu, ieškovės atstovė patvirtino, kad reikalaujama suma sumažinama iki 268 Eur ir sudarė galimybę šią sumą sumokėti dalimis. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra užsienio studentas ir dirbantis asmuo, todėl, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes, įsipareigojimus vykdė dalimis.

Vertinant šiuos atsakovo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad susitarimas dėl skolos dydžio ir jos mokėjimo dalimis savaime nepaneigia ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl prievolės įvykdymo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas sprendimo už akių priėmimo metu buvo nepagrįstas. Priešingai, iš paties atsakovo pateikto susirašinėjimo ir mokėjimų duomenų matyti, kad tarp šalių egzistavo atsakovo prievolė atlyginti ieškovei žalą, o atsakovas šią prievolę pripažino ir pradėjo ją vykdyti daliniais mokėjimais. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovė sutiko sumažinti reikalaujamą sumą iki 268 Eur ir leido ją sumokėti dalimis, savaime nepatvirtina, jog visa prievolė buvo įvykdyta ar kad ieškovė atsisakė teisės reikalauti neįvykdytos prievolės dalies.

Kaip jau minėta, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Todėl atsakovas, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje esančių ir šalių pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, priimdamas 2026 m. birželio 23 d. sprendimą už akių, teismas įvertino ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir, remdamasis jais, nustatė ieškovės reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą. Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė šalių elektroninį susirašinėjimą dėl žalos atlyginimo ir mokėjimų dalimis, taip pat mokėjimus patvirtinančius dokumentus – „Revolut“ sąskaitos išrašus. Tačiau šie įrodymai, įvertinus jų turinį ir byloje nustatytas aplinkybes, nepatvirtina, kad atsakovo prievolė iki sprendimo už akių priėmimo buvo visiškai įvykdyta, taip pat šie duomenys nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į nesumokėtą sumą. Atsakovo pateikti mokėjimų dokumentai patvirtina tik dalinį prievolės įvykdymą ir nepaneigia ieškovės teisės reikalauti likusios nesumokėtos sumos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad iki sprendimo už akių priėmimo visa 268 Eur suma buvo sumokėta ar kad ieškovė atsisakė likusio reikalavimo. Todėl šie įrodymai nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

Atsakovo argumentas, kad jis yra užsienio studentas ir dirbantis asmuo, o dėl savo finansinės padėties negalėjo prievolės įvykdyti iš karto, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių. Atsakovo finansinės galimybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl prievolės įvykdymo tvarkos, tačiau savaime nepaneigia nei pačios prievolės egzistavimo, nei jos dydžio, nei kreditoriaus teisės reikalauti prievolės įvykdymo. Aplinkybė, kad atsakovas vykdė mokėjimus dalimis, savaime taip pat nepatvirtina, jog ieškovės reikalavimas sprendimo už akių priėmimo metu buvo nepagrįstas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), todėl šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimo pagrindą, patvirtintų visišką prievolės įvykdymą ar kitokiu būdu leistų pagrįstai abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo pateikti susirašinėjimo ir atliktų mokėjimų įrodymai iš esmės patvirtina tik tai, kad tarp šalių buvo tartasi dėl sumažintos 268 Eur sumos sumokėjimo dalimis, tačiau nepatvirtina galutinio susitarimo tarp šalių, bei to, kad ši suma buvo visiškai sumokėta, ar kad ieškovės reikalavimas sprendimo už akių priėmimo metu buvo išnykęs. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, sudaranti pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai, todėl atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

netenkinti atsakovo E. S. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-14972-1071/2026 peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.