Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kristinos Kakurinės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinta.

Iš NUT1 civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteista 53,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios NKA1 civilinis ieškinys atmestas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y., jis 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 15.00 val. (Duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo įėjimo, įvykus konfliktui tarp jo ir NKA1 , jai atsisėdus kieme ant suoliuko, rankomis suėmė nukentėjusiajai už ausų ir/ar kaklo ir, paėmęs rankomis ją už kojų, atbulomis nuvertė nuo suoliuko ant žemės, padarydamas nukentėjusiajai žaizdą kairės ausies kaušelyje ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai NKAI fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo.

II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apelianto nuomone kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės liudytojų parodymais. Pažymi, jog proceso metu tiesiogiai teisme apklausti liudytojai nenurodė jokių jo (NUT1) veiksmų, kurie galėjo būti vertinami kaip fizinė agresija bei sukelti skausmą ir/ar nežymius sužalojimus nukentėjusiajai. Visi apklausti liudytojai patvirtino, jog NUT1 neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję sukelti skausmą ar sužaloti nukentėjusią. Šia aplinkybę patvirtina ir nuoseklūs jo paties parodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte buvo remiamasi liudytojos LUD1 pradiniais parodymais, jog NUT1 neva „buvo trenkęs nukentėjusiai į pilvo sritį ir parvertęs ją nuo suoliuko“, tačiau apklausiama teismo posėdžio metu minėta liudytoja paaiškino, kad ji buvo gana toli (apie 500 metrų) nuo įvykio vietos ir NUT1 veiksmų nematė, kadangi jis stovėjo nugara į ją ir užstojo nukentėjusiąją. Be to, liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji nuvirto minkštai ant žolės.

Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remiantis prielaidomis ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokiose bylose. Tvirtina, kad jis savo veiksmas nesiekė ir nesukėlė nukentėjusiajai fizinio skausmo ir jos nesužeidė. Pažymi, jog nukentėjusioji NKA1 nepatvirtino, kad buvo sužeista ar patyrė fizinį skausmą būtent aptariamo įvykio metu. Aplinkybės, jog NUT1 veiksmai būtų buvę nukentėjusiosios sužeidimo ir fizinio skausmo sukėlimo jai priežastimi, nepatvirtina ir liudytojų parodymai. Apkaltinamojo nuosprendžio išvada, jog NUT1 pastumdamas NKA1 galėjo ją sužeisti ir/ar sukelti jai fizinį skausmą yra prielaida, o ne faktas, kurį galima būtų tvirtai ir vienareikšmiškai patvirtinti remiantis byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis skunde remiasi kasacinio teismo ir tarptautinių teismų praktika, ir pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais - kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant 1 metų laikotarpiui laiduotojos LUD5 atsakomybei. Nurodė, kad jis (NUT1) neteistas, charakterizuojamas itin teigiamai, labai išgyvena dėl įvykusio incidento ir pažada daugiau nenusikalsti.

Prokurorė prašė šį nuteistojo ir jo gynėjo prašymą tenkinti, pažymėjo, kad yra visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos.

Nukentėjusioji prašė šio nuteistojo ir jo gynėjo prašymo netenkinti ir nurodė, kad ji nesutinka, jog nuteistajam byla būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, tačiau tenkintinas nuteistojo ir jo gynėjo prašymas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendis naikintinas: NUT1, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 327 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis savo poziciją pakeitė ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino. Taigi, toks nuteistojo pozicijos pasikeitimas faktiškai nulemia ir teisinę situaciją, kai nuteistasis savo apeliacinio skundo teiginių, kuriais buvo ginčijama jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką, atsisakė ir jų nepalaikė.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindė nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NUT1 padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be jo prisipažinimo apeliacinės instancijos teisme, patvirtina liudytojų LUD2, LUD1 ir LUD3 parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jog NUT1 suėmė nukentėjusiąją už galvos srities (ausų ir/ar kaklo), po to suėmė už kojų ir ją nuvertė nuo suoliuko, kai jos (nukentėjusiosios) pavojingas kėsinimasis į juos (nuteistąjį ir jo sutuoktinę) jau buvo pasibaigęs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad NKA1 padaryta žaizda kairės ausies kaušelyje, padaryta prieš kreipiantis pagalbos į (Duomenys neskelbtini) universiteto ligoninę (2024-09-13), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytas makromorfologinis žaizdos vaizdas, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, nustatyti žaizdos padarymo mechanizmo nėra galimybės; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), 3-5 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad NKA1 nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. NKA1 nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 158-159).

Iš 2025-08-05 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas BPC skambučio įrašas, kuriame užfiksuotas dialogas tarp BPC operatorės ir pranešėjos. Pranešėja BPC operatorei nurodė, kad nori iškviesti policiją, kadangi kaimynas rankomis muša kaimynę. Į BPC operatorės klausimą ar reikia medikų, nurodė, kad nežino, moteris kraujuoja, ji sužalota (t. 2, b. l. 85-87).

Viso proceso metu nuteistasis neneigė, jog po to, kai nukentėjusioji jo nebepuolė, tačiau laikė rankoje nutrauktą jo grandinėlę ir klykė šaukdamasi visų aplinkinių pagalbos, jis prie jos priėjo, suėmė ją už galvos, o po to paėmęs už kojų nuvertė ją nuo suoliuko ant nugaros, tačiau neigė, jog jo veiksmai buvo nukentėjusiosios sužalojimo priežastimi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo kilti dėl jo veiksmų. Taip pat nurodė, kad jis dėl tokių savo veiksmų labai gailisi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu NUT1 pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti, prokurorė palaikė šį prašymą ir prašė jį tenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, išklausiusi proceso dalyvių išsakytus argumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju, nuteistojo ir jo gynėjo prašymas, tenkintinas.

Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Kartu pažymėtina, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, 6 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 40 straipsnio pakeitimai, kuriais nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija)). Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau galiojo reikalavimas tik bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu žala buvo padaryta, o šiuo metu galiojančiais pakeitimais nustatyta pareiga bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai laikytini sunkinančiais NUT1 teisinę padėtį, todėl, šiuo atveju, teisėjų kolegija, spręsdama nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017, 7.1 punktas). Nagrinėjamu atveju NUT1 padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau neteistas, per pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka. Taigi, dėl išdėstytų priežasčių konstatuojama, kad NUT1 nusikalto pirmą kartą ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintą sąlygą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad sisteminė baudžiamojo įstatymo nuostatų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021, 8 punktas).Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-719/2025, 9.2 punktas).

Kaip minėta, nuteistasis kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Vis tik, šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-648/2020, 43 punktas). Šiuo atveju, nuteistasis savo kaltę pripažino apeliacinės instancijos teisme ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti NUT1 prisipažinimu ir gailėjimusi, kurie, nors išreikšti vėlesnėje proceso stadijoje, parodo savikritišką nuteistojo požiūrį į padarytus neteisėtus veiksmus. Svarbu paminėti ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog NUT1 veiksmams įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis ir rizikingas elgesys, ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino kaip NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, pripažinęs kaltę, nuteistasis palengvino teismo užduotį procese, pagrindžiant nusikalstamos veikos padarymą. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtinta sąlyga – NUT1 visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos aspektu paminėtina, kad nuteistasis atlygino Valstybinei ligonių kasai 53,06 Eur turtiną žalą (t. 3, b. l. 159). Taigi, NUT1 atlygino Valstybinei ligonių kasai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą turtinės žalos sumą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas. Be to, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas, šioje dalyje nuosprendis nebuvo skundžiamas, t. y. nei prokuratūra, nei nukentėjusioji apeliacinio skundo nepateikė. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis atlygino padarytą žalą.

Sprendžiant, ar kaltininkas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytą sąlygą, o būtent, ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Tokiai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018, 11 punktas), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 9–10 punktai). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, jog būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nenusikals.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad NUT1 anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, rūpinasi neįgalia žmona, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, darbdavio taip pat charakterizuojamas itin teigiamai. Taigi, aptartos NUT1 asmenybę ir vertybines nuostatas apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kaip jau minėta, nulemta ir pačios nukentėjusiosios provokuojančio ir rizikingo elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

Byloje yra pateiktas nuteistojo NUT1 gynėjo prašymas ir nuteistojo sutuoktinės LUD5 sutikimas perduoti NUT1 jos (LUD5) atsakomybei pagal laidavimą be užstato (t. 3, b. l. 148, 150). 2026 m. rugsėjo 28 d. prašyme atleisti NUT1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodyta, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų (t. 3, b. l. 148). Nuteistojo sutuoktinės 2026 m. rugsėjo 28 d. sutikime būti laiduotoja nurodyta, kad ji sutinka būti paskirta NUT1 laiduotoja ir laiduoja, kad jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant galimybei, prašo ją paskirti laiduotoja be piniginio užstato vienerių metų laikotarpiui (t. 3, b. l. 150). Iš baudžiamojoje byloje esančios Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pažymos matyti, kad LUD5 neteista (t. 3, b. l. 151). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad duomenų apie asmenį Administracinių nusižengimų registre nėra (t. 3, b. l. 152).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, kaip liudytoja buvo apklausta, pareiškusi norą būti nuteistojo NUT1 laiduotoja, LUD5, kuri parodė, kad jos sutuoktinis NUT1 tikrai nėra blogas žmogus, įvykio dieną jis stengėsi kiek įmanoma apginti ją (LUD5), kad nukentėjusioji daugiau nepultų jos. Jis tikrai nėra linkęs į smurtą, tikrai nėra linkęs daryti nusikaltimų. NUT1 yra ramaus būdo, sukalbamas. Taip pat parodė, kad ji (LUD5) turi (duomenys neskelbtini) negalią, viso kūno (duomenys neskelbtini). Buityje ji gali tik pavalgyti, viską vyras padaro. Ji neturi kitų pajamų, išskyrus gaunamas išmokas. NUT1 gaunamos pajamos yra mažos, kadangi jis negali dirbti viso darbo laiko, kadangi turi ja rūpintis. Patvirtino, kad ji gali NUT1 daryti gerą įtaką, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų (t. 3, b. l. 162).

Pažymėtina, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)). Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 9.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, LUD5 asmenybę ir santykius su NUT1 apibūdinantys duomenys atskleidžia, kad LUD5 yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Ji neteista, administracine tvarka nebausta ir yra pasiryžusi užtikrinti, jog NUT1 nedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Be to, NUT1 ir LUD5 sieja šeiminiai ryšiai, jie yra sutuoktiniai, kartu gyvenantys, be to, LUD5 turi (duomenys neskelbtini) negalią, o NUT1 ja rūpinasi. Taigi, akivaizdu, kad NUT1 klauso ir LUD5 patarimų. Išvardintos aplinkybės parodo, kad LUD5 rūpi sutuoktinio ateitis ir jo elgesys visuomenėje, taip pat jos daromą teigiamą poveikį sutuoktiniui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotoja LUD5 yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sutuoktiniui NUT1, todėl yra tinkama laiduotoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos visos sąlygos NUT1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant LUD5 atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamasis procesas sudarė prielaidas NUT1 kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės prevencinį poveikį, o LUD5, kaip šeimos narys ir nuteistajam artimas asmuo, yra suinteresuota teigiamais NUT1 elgesio pokyčiais, todėl laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės yra nereikalingos, todėl užstatas neskirtinas. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad NUT1 pripažino savo kaltę ir suprato savo elgesio galimas pasekmes, yra neteistas, atlygino padarytą turtinę žalą, dirba, rūpinasi neįgalia žmona, charakterizuojamas itin teigiamai, jį kaip asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, taigi esant pagrindui manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriomis prašoma iš NUT1 priteisti 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 17 punktas).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu NUT1 buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, priimtas sprendimas atleisti NUT1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Būtinybę paskirti gynėją NUT1 numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, tai reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to, 2026 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje dalyvavo NUT1 pasirinktas gynėjas advokatas GNS1. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria NUT1 buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), NUT1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos LUD5 atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei baudžiamąją bylą NUT1 nutraukti.

NUT1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, nutraukti procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Išaiškinti NUT1, kad, jeigu jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai LUD5, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs NUT1 baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš NUT1 neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.