Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti patikslintas ieškovės IES1 ieškinys atsakovui ATS1 , kuriuo prašoma: 1) priteisti iš atsakovo 7 290,66 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą D. D., mokamą po 460 Eur per mėnesį, nuo ieškinio šioje byloje pareiškimo iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko pajamų ir kito turto tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidai.

Teisme gautas ir priimtas nagrinėti atsakovo priešieškinis ieškovei, kuriuo atsakovas prašo: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo 380 Eur dydžio išlaikymą šalių nepilnametės dukros poreikiams aprūpinti, mokėtiną periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą išdėstant 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas moka po 333,33 Eur kas mėnesį, o paskutinė įmoka – 333,35 Eur, išlaikymo įsiskolinimą pradeda mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 5) priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnametės interesų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Išvada). Išvadoje pažymėta, kad siekiant įvertinti šeimos aplinkos sąlygas buvo įvertinta ieškovės gyvenamoji aplinka jos faktinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Neginčija, kad ieškinio pateikimo metu kartu su nepilnamečiu vaiku faktiškai gyveno Biržuose, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingų aplinkybių. Ieškovės teigimu, ji pas tėvus Biržuose apsigyveno dėl finansinių ir šeiminių aplinkybių, siekdama užsitikrinti artimųjų pagalbą gimus vaikui, o ne ketindama ten nuolat gyventi.

Pažymi, kad iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbo Vilniuje, jos darbo santykiai nebuvo nutraukti, todėl planavo vaikui sulaukus trejų metų sugrįžti į darbą ir gyventi Vilniuje. Tačiau po ieškinio pateikimo darbdavys nutraukė darbo santykius, todėl planuotas sugrįžimas buvo atidėtas. Ieškovė nurodo ieškanti darbo Vilniuje ir ketinanti 2026 m. rudens pradžioje kartu su vaiku ten persikelti.

Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė faktiniam gyvenimui Biržuose ir nepakankamai įvertino tokio gyvenimo priežastis bei jo pobūdį. Vien aplinkybė, kad ieškovė tam tikru laikotarpiu nedirbo, nepatvirtina jos ryšių su Vilniumi nutrūkimo.

Nesutinka su išvada, kad bylos perdavimas kitam teismui neprieštarautų proceso ekonomiškumo principui. Jos teigimu, persikėlus gyventi į Vilnių, vykimas į teismo posėdžius Biržuose pareikalautų papildomų išlaidų ir apsunkintų nepilnamečio vaiko priežiūros organizavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo teritorinio teismingumo

CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo taisyklė, suteikianti ieškovui teisę ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pareikšti ir pagal savo gyvenamąją vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę pasinaudoti alternatyviuoju teritoriniu teismingumu, tačiau šios teisės įgyvendinimas siejamas su tinkamu jos gyvenamosios vietos nustatymu.

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos atsižvelgiama į faktinio gyvenimo konkrečioje vietoje trukmę ir tęstinumą, viešųjų registrų duomenis bei paties asmens pareiškimus apie gyvenamąją vietą. Todėl nustatant teritorinį teismingumą reikšminga ne vien deklaruota gyvenamoji vieta, bet ir faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kur yra pagrindinė asmens gyvenamoji vieta.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, kad ieškinio pateikimo metu kartu su nepilnamečiu vaiku gyveno Biržuose. Ši aplinkybė atitinka ir kitus byloje esančius duomenis. Išvadą teikianti institucija ieškovės gyvenamąją aplinką vertino Biržuose, nepilnametė dukra ten lanko ugdymo įstaigą, naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, o susitikimai su tėvu taip pat buvo organizuojami Biržuose. Pati ieškovė nurodė gyvenanti pas savo tėvus. Šių aplinkybių visuma patvirtina ne atsitiktinį ar trumpalaikį buvimą Biržuose, bet faktinį ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimą šioje vietovėje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškovės apsigyvenimo Biržuose priežastis. Ieškovės nurodomos finansinės ir šeiminės aplinkybės paaiškina jos sprendimą apsigyventi pas tėvus, tačiau nepaneigia faktinio gyvenimo Biržuose. Sprendžiant dėl gyvenamosios vietos CK 2.16 ir 2.17 straipsnių prasme, reikšminga tai, kur asmuo faktiškai gyvena, kiek laiko ir kaip nuosekliai gyvena konkrečioje vietovėje, o ne vien priežastys, dėl kurių pasirinko šią gyvenamąją vietą. Ieškovė taip pat remiasi aplinkybėmis, kad anksčiau dirbo ir gyveno Vilniuje, šiame mieste susipažino su atsakovu, o jos darbo santykiai iki ieškinio pareiškimo nebuvo nutraukti. Tačiau šios aplinkybės apibūdina ankstesnius ieškovės ryšius su Vilniumi ir jos planus ateityje į šį miestą sugrįžti. Jos nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyveno Biržuose, kur buvo susiformavusi jų kasdienio gyvenimo aplinka.

Atskirajame skunde nurodomas ketinimas 2026 m. rudens pradžioje persikelti į Vilnių taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo teritorinį teismingumą. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ieškinio pareiškimo metu jau buvo persikėlusi gyventi į Vilnių ar kad šis miestas tuo metu buvo jos pagrindinė gyvenamoji vieta. Numatomas gyvenamosios vietos pakeitimas ateityje negali būti prilyginamas faktinei gyvenamajai vietai, pagal kurią ieškovė pasirinko kreiptis į konkretų teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės argumentas dėl ankstesnių darbo santykių Vilniuje taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Nors darbo vieta gali būti reikšminga nustatant pagrindinę asmens gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitais byloj esančiais įrodymais. Ieškovės faktinis gyvenimas Biržuose, nepilnamečio vaiko ugdymas ir sveikatos priežiūra šioje vietovėje bei pačios ieškovės paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškinio pareiškimo metu jos gyvenamoji vieta buvo Biržuose.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės faktinei gyvenamajai vietai nustatyti reikšmingus duomenis. Ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniuje ir jos nurodomi ankstesni ryšiai su šiuo miestu nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių faktinį gyvenimą Biržuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį, netinkamai pasirinko teismą pagal savo gyvenamąją vietą.

CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų pagrindu nustatė, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovė faktiškai gyveno ne Vilniuje, o Biržuose. Todėl teismas turėjo pagrindą spręsti dėl bylos perdavimo pagal teritorinį teismingumą.

Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė bylos perdavimo ekonomiškumo ir operatyvumo požiūriu. Jos teigimu, ateityje persikėlus gyventi į Vilnių, dalyvavimas teismo posėdžiuose Biržuose pareikalautų papildomų finansinių išlaidų ir apsunkintų nepilnamečio vaiko priežiūros organizavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie argumentai grindžiami numatomu gyvenamosios vietos pakeitimu, o ne byloje nustatyta faktine gyvenamąja vieta ieškinio pareiškimo metu. Be to, nagrinėjamos bylos perdavimo pagrindas yra nustatytas teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas, todėl galimi būsimi ieškovės kelionės nepatogumai šio pažeidimo nepašalina.

Atskirajame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodė CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vis dėlto iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad bylos perdavimą teismas grindė ne išvada, jog kitame teisme byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, o nustatyta aplinkybe, kad ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Šiai procesinei situacijai taikytinas CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriuo pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi. Taigi papildomas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodymas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje laikytinas netiksliu teisinio pagrindo nurodymu, tačiau jis nekeičia nutarties esmės ir nesudaro pagrindo jos panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas bylos perdavimo sąlygas ir šiuo pagrindu priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl ieškovės argumentai, kad nebuvo pagrįstas bylos perdavimo operatyvumas ir ekonomiškumas pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepaneigia nutarties teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės faktinę gyvenamąją vietą ieškinio pareiškimo metu ir pagrįstai nusprendė, jog byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.