Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1754-965/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19202-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.12.12.3; 3.1.14.3; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria ieškovo IES1 ieškinys atsakovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl nario statuso atkūrimo, laikytas nepaduodu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismasnustatė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovas IES1 (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad IES1 yra teisėtas atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) narys ir įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) įrašyti ieškovą į bendrijos narių sąrašą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė ieškovo IES1 ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo argumentai:Nurodė, jog 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties kopija, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, ieškovui išsiųsta per Epp 2026 m. rugpjūčio 7 d. ir laikoma įteikta 2026 m. rugpjūčio 10 d. Terminas trūkumams pašalinti suėjo 2026 m. rugpjūčio 17 d.Nustatė, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nešalino, todėl, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, nusprendė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas ieškovui išaiškino, jog pašalinus trūkumus, jis turi teisė vėl kreiptis į teismą bendra tvarka.III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, grąžinti civilinę bylą tolesniam nagrinėjimui ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą tinkamai įteikti trūkumų šalinimo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, jam nebuvo įteikta nei paštu, nei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). EPP žurnale nėra įrašo „įteikta šaliai“, nėra pašto pristatymo pažymos.Apelianto manymu, pagal CPK 123–130 straipsnius, dokumentas laikomas įteiktu tik tada, kai yra įteikimo faktas, t. y. kai jis pasiekia adresatą. Tuo tarpu, jei dokumentas neįteiktas, termino pašalinti ieškinio trūkumus skaičiavimas neprasideda.Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo jam nebuvo įteikta, todėl terminas trūkumams pašalinti neprasidėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog trūkumų nutartis jam įteikta tinkamai.Mano, jog ieškinio grąžinimas pažeidžia jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimąTeismaskonstatuoja:Atskirasis skundas atmetamasIV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosDėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui konstatavus, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarties kopiją. Taip pat 2026 m. rugpjūčio 27 d. gautas ieškovo prašymas priimti papildomą įrodymą (DOK-81504) – sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2026 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą, 2026 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pateikė susirašinėjimo elektroniniais laiškais su atsakove medžiagą (DOK-81503). Nustatyta, kad 2026 m. rugpjūčio 28 d. apeliantas pateikė papildomų dokumentus DOK-81544 ir DOK-81545, tačiau, susipažinus su jų turiniu, matyti, kad tai tokie patys duomenys, kurie apelianto buvo pateikti 2026 m. rugpjūčio 27 d., t. y. DOK-81504 ir DOK-81503.CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Aptariama teisės norma įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis; taip pat tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.Sprendžiant klausimą dėl apelianto kartu su atskiruoju pateikto dokumento – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21d. nutarties – pažymėtina, jog minėta nutartis yra civilinės bylos medžiagoje ir sudaro šios bylos atskirojo skundo objektą, todėl nėra pagrindo aptariamą nutartį priimti. Pasisakant dėl kitų – 2026 m. rugpjūčio 27 d. apelianto pateiktų papildomų dokumentų DOK-81504 ir DOK-81504 ir 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateiktų dokumentų DOK-81544 ir DOK-81545, pažymėtina, jog jie iš esmės neturi įtakos, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, taip pat nėra susiję su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia aplinkybe, kad jam nebuvo įteikta nutartis, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tuo tarpu minėti apelianto pateikti papildomi įrodymai patvirtina tarp ieškovo ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) vykusį susirašinėjimą, ir tai iš esmės pagrindžia, jog pateiktais dokumentais apeliantas nori įrodyti kitas faktines aplinkybes, nesusijusias su atskirojo skundo objektu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodyti apelianto pateikti papildomi įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumoTeisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio – ieškinio priėmimo metu patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat specialiuosius, įtvirtintus šio straipsnio 1–7 punktuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą, t. y., nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendęs apelianto ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, konstatavo, kad procesiniai dokumentai – 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria IES1 nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, išsiųsta 2026 m. rugpjūčio 7 d. ir laikoma įteikta 2026 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškovui iki 2026 m. rugpjūčio 17 d. nepašalinus ieškinio trūkumų, yra teisinis pagrindas laikyti jį nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo nepritarti minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.CPK nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui įteikiami jo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresu arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai įtvirtinti CPK 1751 straipsnyje, kurio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatas, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis ir bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovo IES1 ieškinys (CBP-18984) Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2026 m. liepos 19 d. 15.31 val. Ieškinys pateiktas per EPP ir pasirašytas elektroniniu parašu, jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-30673-842/2026. 2026 m. liepos 27 d. civilinė byla paskirta ir perduota teisėjai Vilmai Stukaitei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos joje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Aptariama nutartis ieškovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiųsta 2026 m. rugpjūčio 7 d. Pažymėtina, jog apeliantas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, jog minėta teismo nutartis jam turėjo (galėjo) būti siunčiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovui per EPP išsiųsta 2026 m. rugpjūčio 7 d. (penktadienį), todėl laikytina, jog, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, aptariama nutartis ieškovui įteikta 2026 m. rugpjūčio 10 d. (pirmadienį), t. y. kitą darbo dieną, einančią po nutarties išsiuntimo dienos. Vadinasi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovui nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus suėjo 2026 m. rugpjūčio 17 d. (CPK 73 straipsnio 2, 3 dalys, 74 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, apeliantui nebuvo įteikta, todėl, anot apelianto, neprasidėjo trūkumų pašalinimo termino skaičiavimas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, jog procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį <...>. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pažymėtina, kad aktyvuojant paskyrą yra galimybė susipažinti su visu Taisyklių tekstu. Pagal Taisyklių 32 punktą, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taisyklių 34 punktas nustato, jeigu adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Pagal Taisyklių 35 punktą, paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą.Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo, kad ieškovas ieškinį pateikė per EPP, byloje nėra. Šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju ir yra EPP sistemos vartotojas. Duomenų, kad ieškovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, byloje nėra. Ieškovas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamasis Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis, sutiko laikytis jų sąlygų ir sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Nors apeliantas teigia, kad negavo pirmosios instancijos teismo trūkumų šalinimo nutarties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, nurodytas Aprašo, Taisyklių nuostatas, nėra pagrindo sutikti su aptariamais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantas neginčija aplinkybės, kad, pateikdamas civilinę bylą inicijuojantį dokumentą per EPP, iš esmės sutiko, kad civilinė byla būtų tvarkoma elektronine forma ir teismo priimti procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami būtent naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, t. y. elektroninio ryšio priemonėmis į ieškovo LITEKO VEP paskyrą. Aplinkybė, jog, kaip teigia apeliantas, EPP nėra įrašo „Įteikta šaliai“, nepaneigia fakto, jog apeliantui, esant EPP vartotoju, jam siunčiami procesiniai dokumentai laikomi įteiktais kitą darbo dieną, einančią po jų išsiuntimo (CPK 1751 straipsnio 10 dalis) ir jokios papildomos procesinių dokumentų įteikimo žymos nėra daromos. Ieškovas, turėdamas aktyvią LITEKO VEP paskyrą ir per ją pirmosios instancijos teismui pateikęs civilinę bylą inicijuojantį dokumentą, turėjo visas galimybes susipažinti su teismo siunčiamais procesiniais dokumentais ir visais jam aktualiais įvykiais sistemoje, tai yra būtent apelianto valios išraiška pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais. Tai, jog apeliantas galbūt dėl savo pasyvumo neprisijungė prie savo LITEKO VEP paskyros ir nesusipažino su pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Taip pat pabrėžtina, jog, kaip matyti iš ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio, jame apeliantas nurodė, kad sutinka, jog „byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas“. Nors apeliantas teigia, jog negavo pirmosios instancijos teismo nutarties nei paštu, nei per EPP, tačiau pažymėtina, jog tuo atveju, kai civilinė byla yra tvarkoma elektronine forma ir yra gautas šalies sutikimas procesinius dokumentus gauti elektroninio ryšio priemonėmis, teismo procesiniai dokumentai paštu nėra siunčiami.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, jam buvo neįteikta ir dėl to jis neturėjo galimybės pašalinti ieškinio trūkumus.Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ieškinio laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas, neužkerta jam kelio, pašalinus ieškinio trūkumus, t. y. pateikus procesinį dokumentą, atitinkantį bendruosius ir specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis), pakartotinai kreiptis į teismą bendra tvarka.Dėl bylos procesinės baigtiesAtsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ir dėl to atsirado teisinis pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes – procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Dėl nurodytų priežasčių apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismasnutaria:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėja Erika Tamošaitienė