Klaipėdos apygardos teismo nutartis

| Civilinė byla Nr. e2A-1268-459/2026 | Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13353-2025-5 | Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.9; 3.4.6.13 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A.A. ir B.B. pareiškimą dėl partnerystės pripažinimo ir įpareigojimo įregistruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmėPareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jų partnerystę ir įpareigoti įregistruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą. Pareiškimo pagrindu nurodė, kad pareiškėjai daugiau negu vienerius metus bendrai gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pareiškėjus sieja daugiau nei dvejus metus trunkantys artimi santykiai. Savo gyvenimą kartu pareiškėjai grindžia lojalumu ir pagarba vienas kitam, moraline bei materialine parama, abipusiu pasitikėjimu ir atsakomybe. Nuo pat gyvenimo kartu pradžios pareiškėjai kartu sprendžia kasdienius buitinius ir finansinius klausimus, dalijasi bendromis gyvenimo išlaidomis. Pareiškėjai laikosi tarpusavio įsipareigojimų bei rūpinasi vienas kitos gerove. Pareiškėjai kuria bendrą gyvenimą ne tik namuose, bet ir kartu leidžia laisvalaikį, keliauja, planuoja ateitį. Pareiškėjai pažymėjo, kad įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų nepriėmimas ar registro funkcionalumo nesukūrimas taip pat negali užvilkinti jų teisių pripažinti partnerystę įgyvendinimo, nes šiuo atveju gali būti taikoma teisės analogija (apie teisės analogijos pasitelkimą panašiose situacijose kaip ši buvo pasisakyta ir 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo priimtame nutarime). Tai, jog teisinio reguliavimo spragas, susidariusias dėl to, kad nėra priimti tam tikri teisės aktai ar sukurtas registro funkcionalumas, galima užpildyti pagal teisės analogiją, pripažįsta ir bendrosios kompetencijos teismai. Taigi, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ar atitinkamų registro funkcionalumų nesukūrimas neužkerta kelio teismui spręsti šią bylą. Pareiškėjai taip pat nesutiko su suinteresuotų asmenų pozicija, kad jų reikalavimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai pažymėjo, jog tais atvejais, kai pagrindinis reikalavimas byloje yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kiti reikalavimai taip pat yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi šioje byloje dominuojantis teisinis santykis yra partnerystės civilinės būklės akto pripažinimas, kiti pareiškėjų iškelti prašymai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Be to, nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo praėjo vieneri metai, per kuriuos atsakingos institucijos galėjo inicijuoti pokyčius, reikalingus partnerystės įregistravimui, todėl nepagrįsta reikalauti laukti dar ilgesnį laikotarpį, kol tokius pokyčius institucijos imsis įgyvendinti. Pareiškėjų vertinimu, registro funkcionalumo nesukūrimas vilkina nuoseklų pareiškėjų teisių į partnerystę įgyvendinimą ir tokiu būdu pažeidžia Konstitucinio Teismo įvardintus teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimus bei pažeidžia atsakingo valdymo principą. Pareiškėjų įsitikinimu, registrų funkcionalumo nesukūrimas neatima jų teisės įgyvendinti savo teises į partnerystės pripažinimą, nes, kaip buvo nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, siūlydama patikslinti pareiškimą, pakeičiant suinteresuotą asmenį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, suinteresuotu asmeniu įtraukiant valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kartu pažymėjo, kad, jeigu suinteresuotas asmuo nebūtų keičiamas, Civilinės metrikacijos skyrius neprieštarauja, jog teismas pripažintų partnerystę, tačiau nesutinka su prašymu įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų civilinės būklės aktą – partnerystę. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos Respublikai, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė pareiškėjų prašymą įpareigoti įregistruoti partnerystę palikti nenagrinėtą kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino – pripažino pareiškėjų partnerystę ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų partnerystę kaip civilinės būklės aktą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Teismas nurodė, kad bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Remdamasis CPK 514 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad byla dėl civilinės būklės akto registravimo teisme nagrinėjama, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti arba jeigu šis klausimas civilinės metrikacijos įstaigoje nenagrinėtinas. Spręsdamas dėl pareiškėjų teisės į partnerystės pripažinimą, teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas pripažino Civilinio kodekso 3.229 straipsnio nuostatą tiek, kiek pagal ją partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštaraujančia Konstitucijai, taip pat išaiškino, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos ar kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų teisinio pripažinimo ir apsaugos, asmenų teisė į partnerystę, be kita ko, jos registravimą, gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Nustatęs, kad pareiškėjai yra pilnamečiai ir daugiau kaip vienerius metus gyvena kartu kaip partneriai, teismas nusprendė, kad nėra teisinių ir faktinių kliūčių pripažinti jų bendrą gyvenimą partnerystės forma. Vertindamas galimybę įregistruoti pripažintą partnerystę, teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.18 straipsnį partnerystė yra vienas iš valstybės privalomai registruojamų civilinės būklės aktų. Teismas atsižvelgė į tai, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo, nors pareiga parengti tokį teisinį reguliavimą buvo numatyta dar Civilinio kodekso įsigaliojimo metu. Teismo vertinimu, valstybei neribotą laiką nenustačius partnerystės registravimo tvarkos, o Konstituciniam Teismui pripažinus galimybę teisę į partnerystę ir jos registravimą įgyvendinti teismo tvarka, specialaus teisinio reguliavimo ir techninių registravimo galimybių nebuvimas negali būti pagrindas atsisakyti registruoti teismo pripažintą partnerystę. Teismas taip pat atmetė Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, prašymus sustabdyti bylą arba ne mažiau kaip dvylikai mėnesių atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tokio atidėjimo būtinumą, ir vertino, kad tolesnis partnerystės registravimo atidėjimas dėl nesukurto registro funkcionalumo pažeistų pareiškėjų interesus. Be to, teismas atsižvelgė į byloje pateiktus duomenis, kad teismų sprendimai dėl partnerystės įregistravimo ir atitinkamo išrašo išdavimo yra ar bus vykdomi VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registro informacinėje sistemoje, suvedant bazinius duomenis apie partnerius. Teismas taip pat nurodė, kad jau yra įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl partnerystės registravimo civilinės metrikacijos įstaigoje ar kitame tam pritaikytame valstybiniame registre. Dėl to teismas nelaikė registro funkcionalumo nesukūrimo aplinkybe, užkertančia kelią tenkinti pareiškėjų reikalavimus.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiSuinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas įregistruoti pareiškėjų partnerystę kaip civilinės būklės aktą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad nors CK 2.18 straipsnio 9 punkte partnerystė įvardyta civilinės būklės aktu, kurį registruoja valstybė, jos registravimas nepatenka į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir kitų civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritį. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus, todėl partnerystės registravimas, apeliantės vertinimu, nėra priskirtas civilinės metrikacijos įstaigų funkcijoms ir kompetencijai. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta partnerystės registravimo tvarka. Teigia, kad Civilinės metrikacijos skyrius neturi nei teisinės bazės, nei registro ar kitų techninių priemonių partnerystei įregistruoti. Dėl to, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą, Civilinės metrikacijos skyrius, apeliantės vertinimu, viršytų jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir pažeistų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas gali veikti tik neperžengdamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribų. Pabrėžia, kad neprieštarauja nei pareiškėjų partnerystės įregistravimui, nei tam, kad partnerystė būtų įregistruota kaip civilinės būklės aktas, tačiau laikosi pozicijos, jog ji nėra subjektas, kuriam teisės aktais suteikti įgaliojimai atlikti tokį registravimą.Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo palaiko apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Nurodo, kad šiuo metu nėra nei įstatymo, nustatančio partnerystės registravimo tvarką, nei valstybės registro, techniškai ir funkciškai pritaikyto partnerystei registruoti, todėl nei apeliantė, nei kitos valstybės institucijos neturi objektyvių galimybių įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl partnerystės įregistravimo. Ministerijos vertinimu, susiklosčiusi situacija atitinka principą impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma). Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu asmenims sudaryta galimybė siekti partnerystės pripažinimo teismo tvarka, tačiau Konstitucinis Teismas nevertino CK 3.229 straipsnio nuostatos, pagal kurią partnerystė registruojama įstatymų nustatyta tvarka, konstitucingumo. Todėl, ministerijos vertinimu, ši CK 3.229 straipsnio nuostata tebegalioja, o tai, kad pareiškėjai teismo sprendimu įgijo partnerystės statusą, savaime nesudaro galimybės šią partnerystę įregistruoti nesant įstatymų nustatytos registravimo tvarkos. Remiasi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad registras steigiamas įstatymu arba tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu. Jos vertinimu, partnerystei registruoti būtinas aiškus įstatymų nustatytas pagrindas, o tinkamam teismų sprendimų dėl partnerystės registravimo įgyvendinimui pirmiausia turi būti priimti atitinkami įstatymai bei juos įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai ir tik tuomet sukurtas reikalingas valstybės registrų funkcionalumas. Nurodo, kad 2025 m. lapkričio 4 d. Seime buvo įregistruoti Civilinio kodekso ir kitų įstatymų projektai, kuriais, be kita ko, siekiama reglamentuoti partnerystės sudarymo ir registravimo tvarką. Ministerijos vertinimu, tai patvirtina būtinybę partnerystės registravimo klausimą pirmiausia sureguliuoti įstatymų leidybos lygmeniu. Dėl šių priežasčių ministerija pritaria apeliantės pozicijai dėl teisinio reguliavimo nebuvimo ir objektyvių kliūčių skundžiamai teismo sprendimo daliai įvykdyti.Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo apeliacinį skundą prašo atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Nurodo, kad civilinės būklės aktų registravimas yra valstybės savivaldybėms perduota valstybinė funkcija, kurią vykdo civilinės metrikacijos įstaigos. Kadangi partnerystė CK 2.18 straipsnio 9 punkte įvardyta civilinės būklės aktu, pareiškėjų vertinimu, jos registravimas taip pat priskirtinas civilinės metrikacijos įstaigos kompetencijai. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad specialios partnerystės registravimo tvarkos ir techninių priemonių nebuvimas užkerta kelią įregistruoti partnerystę. Jie remiasi Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu išaiškinimu, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, teisė į partnerystę ir jos registravimą gali būti įgyvendinama teismo tvarka. Pareiškėjų vertinimu, teisinio reguliavimo spraga ir nesukurtas registro funkcionalumas negali būti aiškinami jų nenaudai ir paneigti teisės į realią bei veiksmingą teisinę apsaugą. Remiasi CPK 516 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto registravimo yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atlikti atitinkamą įrašą. Jų vertinimu, ši teisės norma suteikia civilinės metrikacijos įstaigai teisinį pagrindą atlikti teismo sprendime nurodytus registravimo veiksmus, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad vykdydama teismo sprendimą ji viršytų jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Pareiškėjai papildomai remiasi CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu. Pažymi, kad techninio funkcionalumo ar specialaus registro nebuvimas yra teismo sprendimo įvykdymo organizavimo, o ne asmens teisės į partnerystės registravimą egzistavimo klausimas. Jie taip pat remiasi kitose analogiško pobūdžio bylose priimtais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą. Prašo apeliantei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant pareiškėjams lygiomis dalimis. Šį prašymą jie grindžia tuo, kad apeliantė iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme jau išdėstytus argumentus, kurie buvo įvertinti ir atmesti, neatsižvelgia į Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką, todėl, pareiškėjų vertinimu, apeliaciniu skundu nepagrįstai vilkinamas jų partnerystės registravimas ir teisių įgyvendinimas.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinis skundas netenkintinas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosApeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta pareiškėjų partnerystė. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl sprendimo dalies, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pareiškėjų partnerystę įregistruoti kaip civilinės būklės aktą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl partnerystės pripažinimo pagrįstumo ir pasisako tik dėl apeliaciniu skundu ginčijamo registravimo subjekto bei tokio įpareigojimo teisėtumo.Dėl apeliacinio skundo argumentų Apeliantė iš esmės teigia, kad Civilinės metrikacijos skyrius nėra tinkamas subjektas pareiškėjų partnerystei įregistruoti, nes galiojantis teisinis reguliavimas civilinės metrikacijos įstaigoms nesuteikia įgaliojimų registruoti CK 2.18 straipsnio 9 punkte nurodytos partnerystės, o Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse civilinės metrikacijos įstaigoms pavesta registruoti tik CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. CK 2.18 straipsnio 9 punkte partnerystė įstatymų leidėjo tiesiogiai įvardyta civilinės būklės aktu. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį civilinės metrikacijos įstaiga yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta atlikti civilinės būklės aktų registravimo ir kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Be to, CPK 516 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto registravimo yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą aktą registruoti, akto įrašą atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti. Taigi procesinis įstatymas tiesiogiai sieja įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl civilinės būklės akto registravimo vykdymą su civilinės metrikacijos įstaiga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti teismo pripažintą civilinės būklės aktą, įpareigojo subjektą atlikti jam pagal pobūdį visiškai nebūdingą ar įstatymu kitam subjektui aiškiai priskirtą funkciją. Byloje nepateikta duomenų, kad galiojantis teisinis reguliavimas partnerystės, kaip civilinės būklės akto, registravimą būtų pavedęs kitai konkrečiai institucijai.Apeliantė taip pat nurodo, kad partnerystės registravimas nepatenka į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių taikymo apimtį, nes nėra priimtas partnerystės registravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Dėl šios priežasties, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti Civilinės metrikacijos skyriaus atlikti veiksmo, kurio atlikimo tvarka teisės aktuose nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo aspektu reikšmingas Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. KT21-N5/2025. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Konstitucinis Teismas šio nutarimo 44 punkte konstatavo, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos arba nėra kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos, asmenų teisė į partnerystę, be kita ko, registravimą, gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, įstatymų leidėjo nenustatyta speciali partnerystės registravimo tvarka negali būti vertinama kaip savaime paneigianti galimybę įgyvendinti teisę į partnerystės registravimą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad būtent ta aplinkybė, kurios teisiniams padariniams pašalinti Konstitucinis Teismas pripažino galimybę teisę į partnerystę ir jos registravimą įgyvendinti teismo tvarka, kartu taptų pagrindu nevykdyti teismo suteiktos teisinės gynybos.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantės argumentas, kad nesant specialios partnerystės registravimo procedūros Civilinės metrikacijos skyrius apskritai negali būti įpareigotas registruoti teismo pripažintos partnerystės, neatitinka pirmiau nurodyto Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.Apeliantė nurodo, kad Civilinės metrikacijos skyriui registruojant partnerystę būtų pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės ir viešojo administravimo subjektų veiklos pagal suteiktus įgaliojimus principai. Apeliantės teigimu, viešojo administravimo subjektas negali atlikti veiksmo, kuriam įstatymu jam nėra suteikti konkretūs įgaliojimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad viešojo administravimo subjektai privalo veikti neperžengdami jiems teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų. Tačiau nagrinėjamu atveju ši bendroji taisyklė turi būti vertinama kartu su civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Konstitucinio Teismo pateiktu partnerystės instituto teisiniu vertinimu. Kaip minėta, partnerystė įstatyme įvardyta civilinės būklės aktu, civilinės būklės aktų registravimas yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija, o CPK 516 straipsnio 1 dalyje įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto registravimo tiesiogiai įvardytas kaip pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atlikti atitinkamą registravimo veiksmą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas negali būti vertinamas kaip savarankiškas Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas savo nuožiūra išplėsti jam suteiktą kompetenciją. Civilinės metrikacijos įstaiga tokiu atveju veikia vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl įstatyme civilinės būklės aktu įvardytos partnerystės registravimo. Šiuo aspektu taip pat reikšminga CPK 18 straipsnyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo taisyklė, pagal kurią įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantės argumentai dėl viešojo administravimo įgaliojimų viršijimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Civilinės metrikacijos skyrius gali būti įpareigotas įregistruoti teismo pripažintą partnerystę kaip civilinės būklės aktą.Apeliantė taip pat teigia neturinti registro ir techninių priemonių, kuriomis galėtų įregistruoti partnerystę. Teisingumo ministerija šiuo aspektu palaiko apeliantės poziciją ir nurodo, kad šiuo metu nėra nei įstatymo, nustatančio partnerystės registravimo tvarką, nei valstybės registro, techniškai ir funkciškai pritaikyto partnerystės registracijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo. Techninių priemonių ar atitinkamo registro funkcionalumo sukūrimas yra teismo sprendimo praktinio įgyvendinimo organizavimo klausimas. Jis negali būti tapatinamas su klausimu, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą ir ar teismas gali nustatyti pareigą įregistruoti partnerystę. Priešingas aiškinimas lemtų, kad Konstitucinio Teismo pripažinta galimybė, nesant įstatymų leidėjo nustatytos partnerystės registravimo tvarkos, teisę į partnerystę ir jos registravimą įgyvendinti teismo tvarka taptų priklausoma nuo to, ar valstybės institucijos jau yra sukūrusios tokio teismo sprendimo įvykdymui reikalingą techninį funkcionalumą. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų teismo suteiktos teisinės gynybos veiksmingumą. Taigi vien tai, kad šiuo metu partnerystei registruoti nėra nustatyta speciali administracinė procedūra ar sukurtas atskiras techninis funkcionalumas, nesudaro pagrindo paneigti teismo sprendimu nustatytą pareigą įregistruoti partnerystę. Tokios aplinkybės yra susijusios su teismo sprendimo įvykdymo organizavimu, tačiau nepaneigia pačios pareigos teisinio pagrindo.Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmisPareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant pareiškėjams lygiomis dalimis. Pareiškėjai šį prašymą iš esmės grindžia tuo, kad apeliantė, nepaisydama formuojamos teismų praktikos, pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą ir taip vilkina pareiškėjų teisių įgyvendinimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės teisės į apeliaciją įgyvendinimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis vien dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Baudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti turi būti nustatytos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti nesąžiningą procesinių teisių naudojimą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliantė skunde kelia teisės klausimus dėl civilinės metrikacijos įstaigos kompetencijos, specialaus partnerystės registravimo teisinio reguliavimo nebuvimo ir teismo sprendimo techninio įvykdymo galimybių. Be to, analogišką poziciją dėl teisinio reguliavimo ir techninių galimybių nebuvimo byloje palaiko ir Lietuvos Respublikai atstovaujanti Teisingumo ministerija. Vien tai, kad šie argumentai nepripažįstami pagrįstais, nepatvirtina, jog apeliacinis skundas pateiktas nesąžiningai ar turint tikslą vilkinti procesą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o pareiškėjų prašymas skirti apeliantei 5 000 Eur baudą netenkintinas.Dėl bylos procesinės baigtiesApeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeDalyvaujantys byloje asmenys neprašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismasn u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.Pareiškėjų A.A. ir B. B. prašymo skirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Raimonda Andrulienė