- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-19
- Bylos Nr.
- eI2-3153-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05520-2025-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Atsakovas
- ATS1
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei ATS1 dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ATS1 valstybės naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,15 Eur (tris Eur 15 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 90,65 Eur (devyniasdešimt Eur 65 ct), nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini) , AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) , AB Artea bankas Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pažymi, jog atsakovė 2024 m. vasario 27 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo) ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 9 dalimi valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jai antrinę teisinę pagalbą atsakovė turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teigia, kad atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. ATP-C-2024-01937 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo) ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 p., pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.
Advokatė ATS2 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė Tarnybai Prašymą Nr. ATP-2024-52225 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. ATP-C-2024-01937. Prašyme advokatė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2024 m. liepos 26 d. susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 3 val., konsultacijoms – 2 val. Viso advokatė skyrė 5 val.
Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 25,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 125 Eur (5 val. x 25,00 Eur). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 125 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 87,50 Eur.
Tarnyba raštu Nr. FS-115 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 87,50 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Pranešimas buvo siųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Pažymėtina, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. FS-472 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą bei elektroniniu paštu.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie posėdžio vietą bei laiką informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2024 m. vasario 27 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.
Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 9 dalimi valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jai antrinę teisinę pagalbą atsakovė turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Tarnyba 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. ATP-C-2024-01937 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo) ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Paskyrė advokatę ATS2.
Advokatė pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. ATP-2024-52225 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. ATP-C-2024-01937. Prašyme advokatė nurodė, jog konsultacijai skyrė 2 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 3 val. Viso advokatas skyrė 5 val.
Tarnyba 2025 m. sausio 23 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-115 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 87,50 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Pranešimas buvo siųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Pažymėtina, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2025 m. balandžio 22 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-472 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą bei elektroniniu paštu.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi, teisme taip pat negauta įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.
Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas bei Įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka nustatytą turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas ir kuriam tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal Įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnyje, valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kuriam tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje pagal Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal Įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnio, valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. ATP-C-2024-01937 buvo nuspręsta apmokėti 30 proc. atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovė jo neskundė.
Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.
Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.
Advokatė nurodė, kad pagal Tarnybos 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. ATP-C-2024-01937 konsultacijai skyrė 2 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 3 val. Viso advokatė skyrė 5 val. Šių aplinkybių ir Tarnybos apskaičiuotos 125 Eur sumos atsakovė neginčijo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Tarnyba 2025 m. sausio 23 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-115 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 87,50 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Pranešimas buvo siųstas nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Pažymėtina, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2025 m. balandžio 22 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-472 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą bei elektroniniu paštu.
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai teiktos antrinės teisinės pagalbos 70 proc. išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 87,50 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl patenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 3,15 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Vertinant iš atsakovės prašomų priteisti išlaidų pobūdį, jų dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl 3,15 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos valstybės naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 50 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini) , AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) , AB Artea bankas Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.