Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė Vida Daugirdienė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) “ SUA2 “, mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, SUA1 .

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas PRS1 pateikė skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2026 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. S-26-4-37273 ir tenkinti PRS1 2026 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0004/25/01417 ir Nr. 0004/26/00015 bei visus veiksmus, susijusius su neparduoto turto perdavimu išieškotojui MB “(duomenys neskelbtini)“ iki bus galutinai išnagrinėti PRS1 skundai civilinėse bylose Nr. 2YT-18548-941/2026, Nr. e2YT-l 8471-1182/2026 ir Nr. 2YT-17813-941/2026 bei skundas dėl 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo Nr. S-26-4-36956. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė toje pačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje per 7 dienas priėmė tris prieštaringus sprendimus (rugpjūčio 21 d. prašymą tenkino, rugpjūčio 25 d. patvarkymą nemotyvuotai panaikino, o rugpjūčio 28 d. prašymą atmetė). Tokia procesinė seka vertinama kaip savivalė, pažeidžianti teisėtų lūkesčių ir sprendimų stabilumo principus. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame patvarkyme antstolė visiškai nutylėjo ankstesnius savo veiksmus (faktą, kad prašymas jau buvo patenkintas) ir nepaaiškino radikalaus pozicijos pasikeitimo, o tai atima galimybę teismui vykdyti veiksmingą teisminę kontrolę. Nors vykdymo sustabdymas yra antstolio diskrecinė teisė, ji privalo būti įgyvendinama objektyviai. Antstolė nepagrįstai ignoravo pareiškėjo argumentus dėl prioritetinės pirmesnio išieškotojo teisės perimti turtą natūra ir neproporcingai suteikė absoliutų prioritetą kito išieškotojo (MB „(duomenys neskelbtini)“) interesams. Taip pat pažymi, kad antstolė patvarkymą motyvavo spėjimais, kad teismas atmetė pareiškėjo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors teismo nutarties negavimas savaime nereiškia prašymo nepagrįstumo, be to, antstolio savarankiška kompetencija sustabdyti vykdymą nėra tapati teismo laikinųjų apsaugos priemonių institutui. Skundžiamu patvarkymu nepagrįstai remtasi abstrakčiu palūkanų augimu, tačiau visiškai neįvertinta reali negrįžtamų padarinių rizika – kad tęsiant turto perdavimo procedūrą MB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo teismuose nagrinėjami skundai neteks praktinės reikšmės, o galima restitucija taps neįmanoma arba esmingai apsunkinta.

Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo 2026 m. rugsėjo 16 d. pateiktą skundą 2026 m. rugsėjo 23 d. priėmė patvarkymą Nr. Nr. S-260000224, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo. Antstolė nurodė, kad šis skundas yra visiškai identiškas pareiškėjo anksčiau (rugsėjo 10 d.) pateiktam skundui. Pareiškėjas sistemiškai teikia pasikartojančio ir abstraktaus turinio dokumentus neatsiradus naujoms aplinkybėms, taip siekdamas dirbtinai vilkinti vykdymo procesą ir nekilnojamojo turto realizavimą. Skundžiamas 2026 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas, kuriuo atsisakyta stabdyti vykdymą, yra išsamus, teisėtas ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio reikalavimus. Paaiškino, kad antstolė 2026 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-4-36747, kuriuo šį pareiškėjo prašymą patenkino (t. y. sustabdė vykdymo veiksmus), Kaip vėliau paaiškėjo, šis sprendimas tenkinti prašymą buvo procesinė klaida, kadangi tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o Klaipėdos apylinkės teismas jau rugpjūčio 3 d. buvo atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Suvokusi padarytą klaidą, antstolė veikė operatyviai ir pritaikė vykdymo proceso kontrolę. 2026 m. rugpjūčio 25 d. ji priėmė naują patvarkymą Nr. S-26-4-36956, kuriuo patvarkymu antstolė ištaisė rugpjūčio 21 d. patvarkyme padarytą klaidą – t. y. panaikino nepagrįstą vykdymo veiksmų sustabdymą ir grąžino procesą į įprastas vėžes. Procesinės klaidos ištaisymas ankstesniuose patvarkymuose rodo operatyvią kontrolę, o ne motyvavimo trūkumą. Taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas jau anksčiau (2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi) atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo stabdymo). Pagal įstatymą (CPK 510 straipsnio 3 dalis) pats skundo padavimas vykdymo veiksmų savaime nesustabdo. Be to, vykdymo procesą stabdyti yra antstolio diskrecinė teisė (gali, bet neprivalo). Sustabdžius procesą, būtų pažeisti kito išieškotojo (MB „(duomenys neskelbtini)“) interesai greičiau susigrąžinti lėšas, o skolininkė UAB „ SUA2 “ patirtų nuostolių dėl toliau augančių procesinių palūkanų.

Suinteresuotas asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčijamas nekilnojamasis turtas jau yra perduotas MB „(duomenys neskelbtini)“, o nuosavybė įregistruota Registrų centre (tam MB „(duomenys neskelbtini)“ net paėmė kreditą). Be to, kitoje byloje teismas 2026 m. rugsėjo 29 d. jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir vykdymo veiksmus sustabdė, todėl šis skundas nebeturi objekto. Taip pat pažymėjo, kad bylos, kurių pabaigos reikalaujama laukti, jau išspręstos - Pareiškėjas prašė stabdyti procesą iki bus išnagrinėta byla Nr. 2YT-17813-941/2026. Teismas šią bylą 2026 m. spalio 9 d. jau išnagrinėjo ir skundus atmetė. Be to šioje nutartyje teismas konstatavo, kad PRS1 prašymai stabdyti procesą buvo grįsti tik nepagrįstais įtarimais apie kito kreditoriaus nesąžiningumą, nepateikiant jokių įrodymų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad PRS1 pats anksčiau (2025 m.) turėjo galimybę perimti šį turtą, tačiau nesumokėjo pinigų ir savo teisės nerealizavo. Kol jis buvo vienintelis išieškotojas, antstolės veiksmai jam tiko, tačiau procesą piktybiškai skųsti ir vilkinti jis pradėjo tik tada, kai atsirado antrasis kreditorius MB „(duomenys neskelbtini)“.

Suinteresuotas asmuo UAB „ SUA2 “ atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/25/01417, kuri pradėta pagal 2025 m. balandžio 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3851-439/2025 dėl 361 712,86 Eur skolos, 1 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „ SUA2 “ išieškotojos (pareiškėjos) PRS1 naudai; Taip pat vykdomąją bylą Nr. 0004/26/00015, pagal 2025 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-47352-1253/2025 dėl 234 467,70 Eur skolos, 28 747,00 Eur delspinigių, 1 229,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir 7 932,50 Eur palūkanų išieškojimo. iš skolininkės UAB „ SUA2 “ išieškotojos SUA1 naudai. MB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė pradinės išieškotojos SUA1 teises ir pareigas vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00015 pagal 2026 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą Nr. S-26-4- 35356.

Iš antstolės patvarkyme nurodytų aplinkybių ir vykdomojoje byloje esančių duomenų, matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 21 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-26-4-36747, kuriame antstolės teigimu buvo padaryta klaida (su byla dirbo kitas padėjėjas, ne visos aplinkybės jam buvo žinomos) tenkinant PRS1 prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kadangi tam nebuvo teisinio bei faktinio pagrindo nagrinėti su kito išieškotojo prašymu (techninė klaida). Atsižvelgiant į tai antstolė 2026 m.. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-4-36956, kuriuo buvo pakeistas klaidingas 2026 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas Nr. S-26-4-36747.

2026 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pateikė antstolei prašymą nedelsiant visiškai sustabdyti abi vykdomąsias bylas bei bet kokių vykdymo veiksmų jose atlikimą. Išnagrinėjusi šį prašymą antstolė skundžiamu 2026 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-26-4-37273 atmetė pareiškėjo prašymus. Šioje civilinėje byloje pateiktu skundu pareiškėjas teigia, kad antstolė netinkamai naudojosi diskrecijos teise sustabdyti vykdomąsias bylas, visiškai neįvertino realių negrįžtamų padarinių rizikos, tuo atveju jei bylų vykdymas nebūtų sustabdytas. Antstolė ir suinteresuotas asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad pagrindo sustabdyti vykdomąsias bylas nėra. Suinteresuotas asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad teismas 2026 m. rugsėjo 29 d. jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir vykdymo veiksmus sustabdė, todėl šis skundas nebeturi objekto. Taip pat pažymėjo, kad bylos, kurių pabaigos reikalaujama laukti, jau išspręstos - Pareiškėjas prašė stabdyti procesą iki bus išnagrinėta byla Nr. 2YT-17813-941/2026. Teismas šią bylą 2026 m. spalio 9 d. jau išnagrinėjo ir skundus atmetė.

Vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsniai. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyviu prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą, skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnio įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją byla. CPK 627 straipsnio pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti ją.

CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (šio Kodekso 7711 straipsnio 3 dalis). Minėtas sąrašas yra baigtinis.

Šiuo atveju, pareiškėjas vykdymo veiksmus prašo sustabdyti iki bus galutinai išnagrinėti visi kiti jo pateikti skundai susijusiose civilinėse bylose (įskaitant bylas dėl ankstesnių antstolės patvarkymų panaikinimo). Pareiškėjas akcentuoja, kad sustabdymo klausimą antstolė išsprendė nepateikdama jokių aiškių motyvų, neįvertinusi galimų neigiamų pasekmių, kurios kiltų nesustabdžius vykdymo veiksmų ir juos tęsiant. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad prieš tai antstolė buvo nusprendusi sustabdyti veiksmus ir priėmusi patvarkymą, tačiau po to šį savo sprendimą pakeitė.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento privalomumo principas. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas pateikto vykdomojo dokumento įvykdymas. Antstolė tinkamai įvertino pareiškėjo prašymą ir nustačiusi, jog nėra CPK 626 straipsnyje, 627 straipsnyje numatytų pagrindų vykdomosios bylos stabdymui pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

Vykdymo proceso stabdymas vieno iš išieškotojų vienašališku prašymu, nesant tam objektyvių, įstatyme numatytų pagrindų, šiurkščiai pažeistų kito prie išieškojimo prisijungusio kreditoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtą interesą operatyviai gauti reikalavimų patenkinimą bei sukeltų tiesioginių nuostolių skolininkei UAB „ SUA2 “, kuriai nepertraukiamai auga procesinės palūkanos. Be to, pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, paties skundo dėl antstolio veiksmų padavimas savaime vykdymo veiksmų nestabdo. Klaipėdos apylinkės teismas dar 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2LP-18159-1071/2026 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymą, todėl teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti vykdymo procesą nebuvo.

Pareiškėjas skundu reikalauja sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0004/25/01417 ir Nr. 0004/26/00015, taikant specifinį terminą – „iki bus galutinai išnagrinėti skundai civilinėse bylose Nr. 2YT-18548-941/2026, Nr. e2YT-l 8471-1182/2026 ir Nr. 2YT-17813-941/2026 bei skundas dėl 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo Nr. S-26-4-36956.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas stabdyti procesą iki tam tikro įvykio praranda prasmę ir teisinį pagrindą, jei tas įvykis jau yra pasibaigęs. Patikrinus teismų informacinėje sistemoje LITEKO II nustatyta, kad vykdomosios bylos Nr. 2YT-18548-941/2026 ir Nr. 2YT-17813-941/2026 buvo sujungtos ir 2026 m. rugsėjo 14 d. išnagrinėtos, civilinė byla Nr. e2YT-18471-1182/2026 išnagrinėta 2026 m. spalio 27 d., taigi šiai dienai bylos iki kurių išnagrinėjimo buvo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, jau yra išnagrinėtos. Kadangi teisiniai faktai, iki kurių pareiškėjas prašė laikinai riboti vykdymo procesą, jau yra įvykę (bylos išnagrinėtos), išnyko pats pareiškėjo prašomo stabdymo objektas ir laiko ribos. Teismas negali pritaikyti stabdymo iki įvykio, kuris jau yra praeityje.

Civilinio proceso tikslas yra ginti pažeistas teises ir priimti realiai vykdomus sprendimus. Teismui patenkinus skundą ir sustabdžius bylas iki nurodytų bylų išnagrinėjimo, toks stabdymas teisiškai pasibaigtų tą pačią akimirką, kai būtų priimta nutartis, nes sąlyga jau yra išsipildžiusi. Tai patvirtina, kad skundo reikalavimas tapo deklaratyvus, perteklinis ir neturintis jokios teisinės reikšmės.

Papildomai pabrėžtina, kad nei antstolė patvarkymo priėmimo metu (2026 m. rugpjūčio 28 d.), nei teismas šiuo metu neturi jokio įstatyminio pagrindo savo iniciatyva kurti naujų stabdymo terminų, kurie viršytų paties pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką ir ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kadangi visos pareiškėjo minėtos bylos yra išnagrinėtos ir jo skundai atmesti, antstolės sprendimas nestabdyti vykdymo veiksmų buvo ir išlieka visiškai teisėtas.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo PRS1 reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus ir turto perdavimo procedūras yra netenkintinas dar ir dėl to, kad šis apsaugos objektas jau yra pilna apimtimi realizuotas kitame procese. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2LP-22620-1086/2026 medžiagos, Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi jau patenkino analogišką pareiškėjo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – visiškai sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0004/25/01417 ir Nr. 0004/26/00015 bei sustabdė 2026 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo Nr. S-26-4-39428 ir 2026 m. rugsėjo 14 d. turto perdavimo akto vykdymą.

Civilinio proceso teisėje galioja principas, kad teismas negali pakartotinai spręsti dėl tų pačių teisių suvaržymo ar tų pačių procesinių pasekmių sukėlimo, jeigu jos jau yra pritaikytos ir galioja teismine tvarka. Kadangi vykdymo procesas šiuo metu teisėtai jau yra sustabdytas pagal 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį, pareiškėjo reikalavimas dar kartą sustabdyti tą patį procesą šioje byloje yra teisiškai perteklinis. Tai sudaro savarankišką ir atskirą pagrindą netenkinti skundo dalies dėl vykdymo veiksmų stabdymo, nes teismas negali antrą kartą sustabdyti to, kas jau yra sustabdyta.

Dėl antstolės patvarkymų priėmimo chronologijos ir procesinės klaidos ištaisymo

Pareiškėjas skunde teigia, kad antstolė nepagrįstai ir nemotyvuotai keitė savo sprendimus, kai 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. S-26-4-36956 panaikino ankstesnį, 2026 m. rugpjūčio 21 d. priimtą patvarkymą Nr. S-26-4-36747, kuriuo vykdymo veiksmai buvo laikinai sustabdyti.

Teismas, išanalizavęs vykdomųjų bylų medžiagą, konstatuoja, kad 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymas buvo teisėtas ir operatyvus materialiosios bei procesinės klaidos ištaisymas, o ne nemotyvuotas pozicijos keitimas. Pradinis antstolės sprendimas tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti vykdymą (rugpjūčio 21 d. patvarkymas) buvo priimtas akivaizdžiai neįvertinus visos procesinės situacijos – t. y. aplinkybės, kad teismas jau buvo atsisakęs stabdyti procesą, o stabdymas pažeidžia kito kreditoriaus teises.

Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, operatyvumą ir šalių lygiateisiškumą. Paaiškėjus, kad priimtas patvarkymas yra neteisėtas, antstolė turėjo pareigą šią klaidą kuo greičiau pašalinti. Šis procesinės klaidos ištaisymo faktas bei jo teisiniai motyvai pareiškėjui jau buvo išsamiai, aiškiai ir argumentuotai išdėstyti bei detalizuoti skundžiamame 2026 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme Nr. S-26-4-37273, kuriuo pareiškėjo prašymas galutinai atmestas.

Sustabdymo panaikinimas ir vėlesnis prašymo atmetimas atitiko CPK 613 straipsnio reikalavimus ir buvo nukreiptas į nepagrįsto vykdymo vilkinimo užkardymą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktiką, daro išvadą, kad antstolė Vida Daugirdienė, priimdama 2026 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. S-26-4-37273 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.