Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-967-729/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-13
Bylos Nr.
eII-967-729/2026
Teisminio proceso Nr.
4-6-3-19034-2026-0
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-967-729/2026Teisminio proceso Nr. 4-6-3-19034-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.9; 21.10.4;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 13 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-08-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9371-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-08-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9371-2026 (ROIK: 26308995740) A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta subendrinta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams už tai, kad ji 2026-08-03 11.04 val. Mokyklos g., Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes, būdama pradedančiąja vairuotoja, pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau ir – KET) reikalavimus, už kuriuos numatytas papildomas vairuotojų mokymas, per vienerius metus nuo nutarimo, kuriuo buvo nubausta už teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos nebaigė papildomo vairuotojų mokymo. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 14 ir 20 punktus.(duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nenaudodama laisvų rankų įrangos bei vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti

Šalies argumentai

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. skundas, kuriuo ji prašo taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde nurodo, jog su jai inkriminuojamu nurodytu kaltinimu, paskirta bauda ir administracinio poveikio priemone nesutinka, kadangi Institucija netinkamai išsiaiškino kaltės formą ir rūšį bei netinkamai įvertino nusižengimo aplinkybes. Jos nuomone, jai inkriminuojamas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nėra padarytas tyčia. Šis nusižengimas yra susijęs su kita administracinio nusižengimo byla, kurioje jai nebuvo taikomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl iš bylos medžiagoje esančių duomenų visumos negalima daryti kategoriškos išvados, kad ji, vairuodama transporto priemonę, tyčia atliko administracinio nusižengimo bylos protokole inkriminuojamus veiksmus. Administracinis nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė: byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. Prašo įvertinti tai, kad jai nebuvo pateikta jokia informacija apie prievolę atlikti veiksmus, kurie numatyti SEAKĮ, o ji pati ji nežinojo, kad juos reikia atlikti. Sutinka su Institucijos pozicija, išreikšta skundžiamame nutarime, kad įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, tačiau mano, kad prieš taikydama administracinę atsakomybę už reikalavimo atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, numatytus SEAKĮ, neįvykdymą, Institucija turėtų (galėtų) apie tai informuoti vairuotoją, ypač - pradedantįjį. Taigi, nors iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ji transporto priemonę vairavo neturėdama teisės vairuoti, tačiau šį nusižengimą padarė sąžiningai klysdama, nes nebuvo informuota apie SEAKĮ numatytą prievolę, jog pažeidus tam tikrą KET reikalavimą reikia baigti papildomą vairuotojų mokymą. Jeigu būtų žinojusi, kad teisė vairuoti jau yra atimta, tikrai nebūtų vairavusi transporto priemonės.

Pareiškėjos nuomone, net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams, nes jos padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, neteisina tokio iš pažiūros lengvabūdiško savo poelgio. Prašo atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbinių funkcijų vykdymui: ji dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jos pareigos yra tiesiogiai susijusios su vykimu pas tiekėjus, darbų organizavimu bei kitų darbo funkcijų atlikimu įvairiose vietose. Netekusi teisės vairuoti net ir pusei metų, ji negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų, todėl prarastų darbą ir vieninteles savo pajamas; tai sukeltų neproporcingai didelę žalą. Teisė vairuoti jai būtina ir dėl šeiminių priežasčių: ji yra ištekėjusi, augina nepilnametę dukrą, kurią vežioja į mokyklą, nes dukra dėl savo amžiaus pati į mokyklą savarankiškai važiuoti visuomeniniu transportu dar negali. Pareiškėjos sutuoktinis dėl darbo specifikos nuolat išvyksta į komandiruotes užsienyje, kitų artimųjų, kurie galėtų padėti, ji neturi. Netekusi teisės vairuoti, pareiškėja negalėtų užtikrinti savo dukters saugaus patekimo į ugdymo įstaigą; tai sukeltų rimtų nepatogumų ir rizikų jos vaikui, o ji negalėtų tinkamai vykdyti motinos pareigų.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime su skundu nesutiko, prašė palikti galioti nutarimą be pakeitimų. Vairuotojų registro duomenimis, A. K. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi ir administracinio nusižengimo padarymo 2026-08-03 metu neturėjo teisės vairuoti B kategorijos motorinės transporto priemonės. Būdama pradedančiąja vairuotoja, pareiškėja 2024-06-19 pažeidė KET reikalavimus (ROIK 24248664674, nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h viršijimas), t. y., padarė pažeidimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas. 2024-07-12 jai administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24248664674) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 15 Eur baudą, kuris buvo įvykdytas 2024-08-07. Terminas pabaigti papildomus mokymus baigėsi 2025-08-07. Kadangi A. K. per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, ji prarado teisę vairuoti ir šioje byloje aptariamo nusižengimo padarymo metu nebuvo jos nustatyta tvarka susigrąžinusi.

Nors A. K. aiškina, kad nusižengimą, numatytą ANK 424 str., padarė, nes nežinojo apie būtinybę per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos baigti papildomą vairuotojų mokymą, vadovaujantis ANK 2 straipsnio 2 dalimi, teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo pats domėtis jam paskirtų administracinių nuobaudų ar poveikio priemonių vykdymo tvarka, o subjektyvus asmens manymas, kad jis nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės.

Šalies argumentai

Institucijos nuomone, A. K. skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji prašo netaikyti jai teisės vairuoti atėmimo, nėra išskirtinės. Pareiškėja apie jų buvimą žinojo ir prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, todėl privalėjo jau tada rūpintis nepakliūti į tokią situaciją, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažeidėjo darbo pobūdis, tam tikros šeiminio/asmeninio pobūdžio aplinkybės, siejamos su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011). Nors administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. skunde nurodo, kad sutinka su padarytu nusižengimu ir gailisi dėl jo padarymo, tačiau, Institucijos nuomone, to nepakanka, kad jai būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę. Išanalizavus A. K. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018-02-13 iki 2026-08-03 17 kartų bausta už administracinių nusižengimų padarymą, iš jų - vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (nutarimas įsiteisėjo 2026-08-04); tai rodo, kad pareiškėja yra linkusi nesilaikyti kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu A. K. skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija, dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad iki aptariamo pažeidimo padarymo patyrė daug sunkumų: skyrėsi su vyru, buvo išvaryta iš namų, viena pati augina dukrą, kurios tėvas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo ir auginimo, tačiau dirba, išlaido save ir vaiką, sukūrė naują šeimą ir nėra piktybinė pažeidėja. Apie tai, kad 2024-06-19 pažeidė KET reikalavimus (ROIK 24248664674, nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h viršijimas) žinojo, paskirtą baudą sumokėjo, tą kartą jai teisė vairuoti transporto priemones atimta nebuvo; pripažįsta, kad neįsigilino į teisės aktų reikalavimus, jog reikia išlaikyti papildomus vairuotojų mokymus, kad galėtų toliau vairuoti. Teisė vairuoti jai sustabdyta nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2026-08-03, nuo tada ji nevairuoja ir dėl to susiduria su dideliais sunkumais. Su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), jos darbo vieta ir dukros ugdymo įstaigos taip pat yra (duomenys neskelbtini). Dabar ji lydi dukrą į mokyklą – abi važiuoja autobusu, kartais padeda aplinkiniai. Pasibaigus dukros pamokoms, ji darbo metu vyksta pasiima dukrą iš mokyklos į savo darbą. Kitų asmenų, galinčių padėti, neturi; mama ir uošvė gyvena (duomenys neskelbtini), abi dirba ir yra užimtos, brolis gyvena už (duomenys neskelbtini), taip pat dirba. Teisė vairuoti jai taip pat reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti – ji yra administratorė, taip pat atsakinga už marketingą, turi bendrauti su tiekėjais, su jais susitikti, ieškoti naujų ir tam jai reikia turėti teisę vairuoti. Pripažįsta, kad anksčiau yra bausta 17 kartų administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau prašo įvertinti tai, kad pažeidimai yra nešiurkštūs, daugiausiai už automobilio stovėjimą aikštelėse ir greičio viršijimą; šiuos nusižengimus padarė taip pat paveikta asmeninio gyvenimo sunkumų; visas baudas yra sumokėjusi.

Teismo posėdžio metu A. K. atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė įvertinti tai, kad pareiškėja jau du mėnesius neturi teisės vairuoti ir per šį laikotarpį jau pakankamai pasimokė. Prašo atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, ir sumažinti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki jau atliktojo.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Susipažinęs su pateiktu skundu, byloje surinkta medžiaga ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotais parodymais, teismas daro išvadą, jog byloje nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir A. K. kaltė padarius inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nustatant kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ANK 35 straipsnyje nustatytas bei kitas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai jos neskirti. Tai gali būti daroma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios priemonės arba taikant ją švelnesnę.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei A. K. charakterizuojanti medžiaga. Kaip nustatyta, pareiškėja pripažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir tai jau skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe; jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, A. K. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Tai, kad pareiškėja turi šeimą, nepilnametį vaiką, ir rūpinasi jais bei vykdo darbines funkcijas, susijusias su poreikiu vairuoti, charakterizuoja ją teigiamai, kaip dirbantį ir savo šeima besirūpinantį bei atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus ir savo šeimos narius jaučiantį asmenį, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės. Pažymėtina, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu A. K. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes, t. y., nepagrindė, kaip teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas įtakotų jos (ne)darbą ar (ne)galėjimą pasirūpinti kartu gyvenančia ir tame pačiame mieste besimokančia mažamete dukra. Net ir įrodžius šias aplinkybes, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Be to, nors A. K. tvirtina nežinojusi ir neįsigilinusi į tai, jog būdama pradedančioji vairuotoja ir padariusi KET pažeidimą (nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h viršijimas) per vienus metus nuo administracinio nurodymo turėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą ir tik sustabdyta policijos pareigūnų sužinojo, kad ji yra praradusi teisė vairuoti transporto priemones, nes neatliko SEAKĮ nustatytų reikalavimų, Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, jog pareiškėja per pastaruosius penkerius metus, be šioje byloje aptariamo nusižengimo, buvo dar šešis kartus bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais. Vienas iš jų yra analogiškas aptariamajam nusižengimas: 2026-07-14 nutarimu ji nubausta už automobilio vairavimą, neturint teisės jo vairuoti, nes būdama pradedančioji vairuotoja, pažeidė KET reikalavimus, už kuriuos numatytas papildomas vairuotojų mokymas, ir per vienus metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos nebaigė papildomo vairuotojų mokymo (pažeidimas ir kiti su tuo susiję pažeidimai padaryti 2026-05-26). Todėl darytina išvada, jog A. K. šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą padarė tyčia, jau iš ankstesnės bylos žinodama, jog teisė vairuoti jai yra atimta. Teismo vertinimu, visą tai rodo, kad net anksčiau paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už analogišką nusižengimą A. K. pakankamo poveikio nepadarė ir nusižengimas, dėl kurio nagrinėjamas šis skundas, nėra atsitiktinio pobūdžio. Tenka sutikti su Institucijos pozicija, kad A. K. yra linkusi atsainiai vertinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir daryti teisės pažeidimus, reikiamų išvadų net nubausta nedaro, todėl teismas negali daryti išvados, kad administracinės atsakomybės tikslai tikrai bus pasiekti ir sušvelninus jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Akivaizdu, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės A. K. taps sunkiau pragyventi, rūpintis šeima, tačiau, vadovaujantis nuosekliai formuojama aukštesniųjų Lietuvos teismų praktika, asmeniniai A. K. ir jos artimųjų poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-08-24 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9371-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa, tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 202608-24 nutarimą Nr. Nr. 30-ANR_N-9371-2026 (ROIK: 26308995740) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė