Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, II-13-1111/2026

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2026-06-02
Bylos Nr.: II-13-1111/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00722-2025-3
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Dainius Gecevičius
Pažeidėjas: uždarosios akcinės bendrovės „APA1“, „Pastatų konstrukcijos“
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-13-1111/2026 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00722-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17; 21.1.4; 21.10.4 ROIK: 25000040128 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. birželio 2 d. Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, sekretoriaujant Imantei Dirgėlienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos uždarosios akcinės bendrovės „APA1“ atstovams direktoriui J. Š., advokatui Muradui Bakanui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos uždarosios akcinės bendrovės „APA1“ direktoriaus J. Š. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-50.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, Institucija) Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėja L. V. 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-50 paskyrė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „APA1“ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 55 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą.

Nutarime nusižengimo esmė nurodyta, kad nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), data, laikas – 2023-10-20 Projekto Bendrosios ekspertizės aktas Nr. PE23-452. Tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad Ekspertizės rangovas UAB „APA1“ (toliau – Ekspertai) atliko Projekto ekspertizę, nepatikrindamas STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p., 75.4 p. punktuose nurodytos informacijos, t. y. nepatikrino, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, Statybos įstatymo nustatytus trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus.

Ekspertai, vertindami Projekto Bendrąją dalį, turėjo patikrinti pagal STR1.04.04:2017 19 priedo 5.3.1. punktą, ar Projekte pateikti privalomieji projekto rengimo dokumentai, kurie yra projekto rengimo pagrindas, ir vertindami Projekto Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalį, turėjo patikrinti pagal STR1.04.04:2017 19 priedo 46.14 punktą, ar Projekto sprendiniai užtikrina aplinkosaugos ir trečių asmenų interesų apsaugos reikalavimus.

Iš Projekto Brėžinio1 ir Projektuotojo Atsakymo nustatyta, jog Dviračių takas suprojektuotas 0,57 m, 0,27 m atstumu iki Sklypo1 ribos. Takas1 suprojektuotas 0,27 m, 0,65 m iki Sklypo3 ribos, 0,38 m iki Sklypo4 ribos. Takas2 suprojektuotas 0,29 m, 0,27 m atstumu iki Sklypo1 ribos. Dviračių takas ribojasi su Sklypu1 ir Sklypu2, Takas1 ribojasi su Sklypu1, Sklypu3 ir Sklypu4, Takas2 ribojasi su Sklypu2, todėl pagal reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 dalį, kurioje nurodyta, kad privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis pritarimas statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nustatyta, jog suprojektuoti Statiniai arčiau nei 1m iki Sklypo ribos pažeidžia Sklypo1, Sklypo2, Sklypo3, Sklypo 4 interesus, t. y. pažeistas trečių asmenų interesas.

Projektuotojas Projekto Bendrojoje dalyje nepateikė atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kaip nurodyta reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR1.04.04:2017) 8 priedo 5.3.1 punkte. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra vienas iš LRSĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomųjų dokumentų. LRŽĮ 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar pertvarkytas įvairiais tikslais naudojamas atskirasis želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, želdynų statinių ir įrenginių ir kuris skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms ir (ar) pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti. Iš Projekto sprendinių nustatyta, kad projektuojamos aikštelės, dviračių takai, pėsčiųjų takai, sporto aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, automobilių 10 stovėjimo aikštelė, mažosios architektūros elementai, unikali kalva, planuojama (duomenys neskelbtini) paversti visuomenės traukos centru, todėl, remiantis LRŽĮ 2 straipsnio 10 punkto nuostatomis, nustatyta, kad Projekte suprojektuotas Parkas, kurio plotas 2,9365 ha ir didesnis nei 1ha.

Vadovaujantis PAV 2 priedo 12.4. papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, kai planuojama įrengti 1 ha ar didesnį teminį parką (pvz., zoologijos sodą, golfo lauką, teniso kortą, šaudyklą, vandens pramogų parką ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), todėl Sklypui turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Projektuotojas informaciją apie atranką dėl poveikio aplinkai vertinimą turėjo pateikti Projekto Bendrosios dalies sudėtyje, kaip nurodyta reglamento STR1.04.04:2017 8 priedo 5.3.1 punkte, t. y. pateikiami bendroje dalyje privalomieji projekto rengimo dokumentai, kurie yra projekto rengimo pagrindas. Ekspertai atlikę Projekto ekspertizę, surašė 2023-10-20 Projekto Bendrosios ekspertizės aktą Nr. PE23-452 (toliau – Ekspertizės aktas), kurį pasirašydami pagal LRSĮ 17 str. 5 d. 3 p. prisiėmė atsakomybę, kad statinio Projektą galima tvirtinti, – ir statinio Projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Ekspertai, pasirašydami Ekspertizės aktą ir nurodydami, kad „Projektas atitinka Reglamento (ES) 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Projektą galima tvirtinti“, pažeidė LRSĮ 17 str. 5 d. 3 p., STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p., 75.4 p., 19 priedo 5.3.1 ir 46.14 punktus, nes Projekte nepateikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir besiribojančių Sklypo1, Sklypo2, Sklypo3, Sklypo4 savininko ar valdytojo rašytiniai sutikimai.

Taip pat 2025-05-20 surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas Nr. SLD-30-250520-00020, kuriuo buvo nustatyta, kad Leidimas išduotas neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „APA1“ direktorius J. Š. pateikė skundą dėl pirmiau minėto nutarimo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną UAB „APA1“ atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodė, kad Nutarime nėra nurodytas Projekto, kurio ekspertizę Pareiškėjas atliko, pavadinimas bei data ir kiti duomenys. Nutarime nurodomi Sklypas1, Sklypas2, Sklypas3, Sklypas4, tačiau nenurodomi šių žemės sklypų duomenys, t. y. unikalus numeris, adresas, kadastro vietovė, kam šie žemės sklypai priklausė nuosavybės teise. Nutarime nurodoma, kad kažkoks Dviračių takas, Takas1, Takas1, Statiniai, tačiau Nutarime konkretūs šių statinių duomenys nenurodyti. Tokiu būdu pažeidžiama Pareiškėjo teisė į gynybą.

Nutarime nurodoma, kaip teisinis pagrindas priimti Nutarimą – LR Teritorijų planavimo įstatymo 45 str. 1 d. – apskritai niekaip nesusijęs su ginčo situacija, nes Nutarime nenurodyta, kad nors vienu iš Institucijos Nutarime nurodytu neva Ekspertizės akto teisės akto pažeidimu būtų pažeistas LR Teritorijų planavimo įstatymas. LR Teritorijų planavimo įstatymo 45 str. 1 d. numato, kad už šio įstatymo 42, 421, 43 ir 44 straipsniuose nurodytus pažeidimus atsako ir juridinių asmenų padaliniai, taip pat kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai. Šie pažeidimai tiriami, protokolai surašomi ir pažeidimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, ši norma blanketinė, todėl, jei ši norma turėtų būti taikoma, tai turėtų būti ir nuoroda į konkretų LR Teritorijų planavimo įstatymo straipsnį, į kurį nukreipia ši norma.

Nutarime nurodomas LRSĮ 17 str. 5 d. 3 p., kaip teisinis pagrindas priimti Nutarimą. Ši teisės norma numato, jog Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Tačiau LRSĮ 55 str. 1 d. nenumato Ekspertų atsakomybės už Ekspertizės akto su kažkokiais trūkumais pasirašymą. Administracinę atsakomybę Ekspertams reglamentuoja Nutarime nurodytas LRSĮ 55 str.1 d., kuris numato atsakomybę tik už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

Taigi, Ekspertų administracinė atsakomybė galima pagal LRSĮ 55 str.1 d. ne abstrakčiai bet už esminį statybos įstatyme nurodytą reikalavimų pažeidimą, o tik už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Institucija paskyrė nuobaudą, ne už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, o už neva Projekto trūkumus, kurie nėra susiję ir neprieštarauja statinio saugai ir saugaus naudojimo reikalavimams bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. Nutarime nurodyti STR 1.04.04:2017 75 p., 75.1 p, 75.4 p., 19 priedo 5.3.1 ir 46.14 p. pažeidimai nėra susiję ir neprieštarauja statinio saugos ir saugaus naudojimo reikalavimais bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Ir nutarime tokie Projekto trūkumai bei Ekspertizės aktu neva padaryti pažeidimai nenurodyti.

Nutarime nurodoma, kad nuobauda paskirta Pareiškėjui už tai, kad atliko Projekto ekspertizę ir surašė 2023-10-20 Projekto Bendrosios ekspertizės aktą Nr. PE23-452, nepatikrindamas STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p., 75.4 p. nurodytos informacijos, t. y. nepatikrino, ar Projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, LR Statybos įstatymo nustatytus trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, Ekspertai, atlikę Projekto ekspertizę, surašė 2023-10-20 Projekto Bendrosios ekspertizės aktą Nr. PE23-452 (toliau – Ekspertizės Aktas), kurį pasirašydami pagal LR SĮ 17 str. 5 d. 3 p. prisiėmė atsakomybę, kad statinio Projektą galima tvirtinti, – ir statinio Projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Statinio saugą ir saugaus naudojimo reikalavimų, nei statinio atitikimo teritorijų planavimo sprendimams nereglamentuoja nei Nutarime nurodoma LRSĮ 17 str. 5 d. 3 p., nei reglamento STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p, 75.4 p., nei reglamento STR 1.04.04:2017 19 priedo 5.3.1 p. ir 46.14 p. Taigi, pats Ekspertizės akto surašymas ir pasirašymas net ir esant Institucijos nurodytiems Ekspertizės akto trūkumams, nesukelia ir negali sukelti LR Statybos įstatymo 55 str. 1 d. numatytų pasekmių – administracinė nuobaudos Ekspertams paskyrimo, nes tai nėra šio pažeidimo požymiai.

Be to, atsakomybė numatoma tik už tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui. Tačiau konkrečiu atveju Pareiškėjui atsakomybė taikoma apskritai už Ekspertų padarytus neva Ekspertizės akto trūkumus, tačiau ne už Ekspertizės akto su neva Institucijos nurodytais trūkumais pateikimą užsakovui. Taigi, savaime už Ekspertizės akto Institucijos nurodytus trūkumus Pareiškėjo atsakomybė konkrečiu atveju, net jei tokie ir būtų nustatyti bei patvirtinti, pagal LRSĮ leidėjo valią ir suformuluotas administracinio teisės pažeidimo požymius nėra galima pagal LRSĮ 55 str.1 d.

Pažymėjo, kad Pareiškėjas, kaip Projekto ekspertizę atlikęs asmuo, Projekto ekspertizę pagal teisinį reglamentavimą turėjo atlikti ir atliko tik pagal jam pateiktus Projekto dokumentus. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, tikrinama: F – tikrinama, ar projekte pateikti visi reglamento 9 priedo (8 priedo iki 2024-11-01) „Techninio darbo projekto sudėtis“ atitinkamuose punktuose nurodyti projekto dokumentai (aiškinamieji raštai, techninės specifikacijos, brėžiniai skaičiavimai ir kt.); A – tikrinama reglamento 9 priedo „Techninio darbo projekto sudėtis“ atitinkamuose punktuose nurodytų techninio darbo projekto sudedamųjų dalių dokumentų atitiktis teisės aktams ir privalomiesiems projekto rengimo dokumentams; S - tikrinama reglamento 9 priedo „Techninio darbo projekto sudėtis“ atitinkamuose punktuose nurodytų techninio darbo projekto sudedamųjų dalių projektinių sprendinių skaičiavimų teisingumas (įvesties ir išvesties duomenys).

Inspekcija Nutarime nurodė, jog Ekspertai, pasirašydami Aktą pažeidė LRSĮ 17 str. 5 d. 3 p., reglamento STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p, 75.4 p., ir 19 priedo 5.3.1 ir 46.14 punktų reikalavimus. STR 1.04.04:2017 5.3 p. nurodo projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto sudėtį, tame skaičiuje ir 5.3.1 p. nurodomą projekto rengimo pagrindą: privalomieji projekto rengimo dokumentai, kiti dokumentai ir duomenys, kuriais vadovaujantis parengtas projektas.

STR 1.04.04:2017 75 p. nurodo, kad projekto ekspertizė atliekama pagal reglamento 19 priede nustatytas projekto tikrinimo sritis. 19 priedo 1 lentelės 5.3.1 eilutėje numatytas tikrinimas dėl reglamento 9 priedo atitinkamuose punktuose nurodytų techninio darbo projekto sudedamųjų dalių dokumentų atitikties teisės aktams ir privalomiesiems projekto rengimo dokumentams. Tai yra, tikrinama projekto sprendinių atitiktis projekte pateiktiems privalomiesiems projekto rengimo dokumentams ir gautiems kitiems dokumentams. STR 1.04.04:2017 19 priedo 17 lentelės 46.14 eilutėje nurodomas aplinkosaugos ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimų suformulavimas projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (SO) dalyje (sutartinis žymėjimas „F“). Pateikto ekspertizei projekto SO dalies 13 skyrius vadinasi „Aplinkosaugos ir trečiųjų asmenų interesų apsauga“, jame suformuluoti atitinkami pilnos apimties reikalavimai numatyti pagal STR 1.04.04:2017 9 priedo 46.14 p. Taigi, Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis net neturėjo ir neprivalėjo tikrinti Nutarime nurodytų neva Projekto trūkumų.

Dėl besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimo gavimo nurodė, kad Projektavimo darbai buvo vykdomi suformuotame valstybiniame žemės sklype, kurį panaudos teise valdo (duomenys neskelbtini) sav. administracija, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai. Visi besiribojantys sklypai taip pat priklauso tam pačiam savininkui – Lietuvos Respublikai. Remiantis tuo metu galiojusiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265, buvo laikomasi šių taisyklių 8 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų: - 8.1 punktas numato, kad statyba turi būti suderinta su esamų statinių ar įrenginių savininkais tik tuo atveju, kai darbai vykdomi jų apsaugos zonose; - 9 punktas numato teritorinio skyriaus pareigą tikrinti pateiktų dokumentų atitiktį ir gautus sutikimus.

Projekto Bendrosios dalies bylos 61 psl. buvo pateiktas „Suderinimų nuorašas“, pasirašytas projekto vadovo. Jame pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo – valstybinės žemės patikėtinio – sutikimas vykdyti projektinius sprendinius dėl susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo nesuformuotoje valstybinėje žemėje (SUVA-(Ū.53 E)). Papildomai, BD bylos 145 psl. buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimas projekto sprendiniams (dokumentas Nr. (4.19Mr)1-3970).

Ekspertizės metu vertinant projektinę dokumentaciją (PDF formatu), vizualiai aiškiai matyti, kad projektuojami statiniai nekirto gretimų sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose brėžiniuose projektavimo linijų atstumas gali skirtis milimetrų tikslumu (pvz., 1,5 mm ar 2 mm), tiksliai vizualiai nustatyti tokius skirtumus be atitinkamų matavimo priemonių yra neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek to sklypo, kuriame Pareiškėjas atliko projektavimo darbus, tiek ir besiribojančių žemės sklypų savininkas buvo vienas ir tas pats – Lietuvos Respublika. Situacija, kai vienas ir tas pats savininkas – Lietuvos Respublika viename savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype išduoda statybos leidimą ir derina Projektą bei jo sprendinius, patvirtina, kad to žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika nori ir pageidauja, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų atlikti konkretūs statybos darbai pagal aprengtą Projektą. Kadangi besiribojančių žemės sklypų savininkė yra ta pati, kaip ir to žemės sklypo, kuriame buvo atliekami projektavimo darbai, prievolė iš viso neatsiranda, nes tiek žemės sklypo, kuriame vykdomi statybos darbai, tiek gretimi žemės sklypai, su kuriais ribojasi žemės sklypas, kuriame atliekami projektavimo ir statybos darbai, savininkas yra tas pats – Lietuvos Respublika.

Pažymėjo, kad Valstybinės žemės valdytojo patikėtinio sutikimas buvo gautas statiniams kurie yra nesuformuotoje žemėję (SUVA-(Ū.53 E), todėl faktiškai žemės valdytojos sutiko, kad statiniai būtų statomi toje vietoje, įkeliant derinimui, buvo pateikti pilnos apimties brėžiniai. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublika išdavė leidimą atlikti statybos darbus jai priklausančiame žemės sklype, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią, kad Lietuvos Respublika, kaip kaimyninių žemės sklypų savininkas, su tuo sutinka ir teisės aktai nenumato, jog tokiu atveju pats asmuo duotų sau papildomai rašytinius sutikimus.

Dėl poveikio aplinkai vertinimo ir neva teminio parko nurodė, kad Pareiškėjas taip pat kategoriškai nesutinka, kad turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Šį savo nesutikimą Pareiškėjas grindžia keliomis aplinkybėmis. Visų pirma, Pareiškėjas nesutinka, kad šis parkas buvo teminis, nes ne vien tik plotas apibrėžia, kad parkas būtų pripažįstamas teminiu. Pareiškėjas pažymi, kad LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 12.4. papunktis reglamentuoja, kad turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo dėl teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų, vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.). Institucija Nutarimu daro išvadą, kad Pareiškėjas projektavo būtent teminį parką, kuris, tariamai, buvo didesnis nei vieno hektaro dydžio, todėl jam taip pat turėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad buvo projektuojamas ne teminis parkas, o kalva, pėsčiųjų-dviračių takai ir apšvietimas prie jų, kuriems jokio reikalavimo dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos nebuvo numatyta. Pažymėtina, kad pats cituojamas reglamentavimas numato konkrečius pavyzdžius, kas yra laikoma teminiu parku, ir nei į vieną šių pavyzdžių minėti statiniai nepatenka. Taigi, konstatavus, kad buvo projektuojamas ir įrenginėjamas ne teminis parkas, bet atskiria statiniai, laikytina, kad jam nebuvo reikalinga ir poveikio aplinkai vertinimo atranka, vadinasi, tokio pažeidimo ir nebuvo padaryta.

Statytojo pateiktoje Statinio projektavimo užduotyje pasirašytoje savivaldybės administracijos direktoriaus ir suderintoje su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistais buvo nurodyta sklype suprojektuoti kalvą, pėsčiųjų-dviračių takus ir apšvietimą prie jų. Nei pateiktoje projektavimo užduotyje, nei projekte nebuvo užsimenama apie jokį parko projektavimą. Projektavimo darbai vyksta laisvoje valstybinėje žemėje, kur vyrauja žolinė augmenija, auga menkaverčiai krūmai ir pavieniai medžiai. Supaprastintame projekte buvo nurodoma, jog yra projektuojami atskiri statiniai, bet ne vienas plotinis vienetas – parkas. Teritorija, kurioje atliekami projektavimo darbai, nepatenka į saugomas teritorijas ar jų buferines zonas. Todėl projektuojamiems pėsčiųjų - dviračių takams bei kalvai nebuvo reikalaujamas poveikio aplinkai vertinimas.

Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13.2p. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis, jeigu jos susiję su dokumentų trūkumu – juos nurodyti (tai nebuvo atlikta).

Pažymėjo, kad tam, jog Pareiškėjas būtų laikomas atsakingu už šį tariamą pažeidimą, t. y. kad nenurodė Ekspertizės akte, jog nebuvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir Ekspertizės aktą pasirašė, būtina nustatyti, kad tas statiniai patenka į planuojamų ūkinių veiklų, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašą. Jei tai paprastasis rekreacinis parkas, tai tokie paprasti rekreaciniai parkai jokiame sąraše, dėl kurio privalo būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka, nepatenka. Todėl Pareiškėjas už tokį Nutarime nurodytą neva padaryta teisės aktų pažeidimą taip pat negali būti baudžiamas. Pažymėjo, kad buvo projektuojami įvairūs inžineriniai statiniai, tokie kaip dviračių takai, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros statiniai, suoleliai, pavėsinės, kt., tačiau ne parkas, kaip toks.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėja L. p. pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nurodė, kad Inspekcija 2025-07-30 surašė Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą APS-50 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad projektuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Kitos paskirties inžinerinių statinių, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projekto“ Nr. SR2022-272-SP (toliau – Projektas) Bendrojoje dalyje nepateikė atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, kaip nurodyta reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR1.04.04:2017) 8 priedo 5.3.1 punkte, t. y. pateikiami bendroje dalyje privalomieji projekto rengimo dokumentai, kurie yra projekto rengimo pagrindas.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra vienas iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomųjų dokumentų. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo (toliau – LRŽĮ) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar pertvarkytas įvairiais tikslais naudojamas atskirasis želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, želdynų statinių ir įrenginių ir kuris skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms ir (ar) pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti. Iš Projekto sprendinių nustatyta, kad projektuojamos aikštelės, dviračių takai, pėsčiųjų takai, sporto aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, mažosios architektūros elementai, unikali kalva, planuojama (duomenys neskelbtini) paversti visuomenės traukos centru, todėl, remiantis LRŽĮ 2 straipsnio 10 punkto nuostatomis, nustatyta, kad Projekte suprojektuotas Parkas, kurio plotas 2,9365 ha, t. y. didesnis nei 1 ha.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV) 2 priedo 12.4. papunkčiu, atranka dėl PAV turi būti atliekama, kai planuojama įrengti 1 ha ar didesnį teminį parką (pvz., zoologijos sodą, golfo lauką, teniso kortą, šaudyklą, vandens pramogų parką ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), todėl Sklypui turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nustatyta, jog Projektuotojas Bendrosios dalies aiškinamajame rašte nepateikė informacijos apie atliktą atranką dėl poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR1.04.04:2017) 8 priedo 5.3.1 punkte, t. y. pateikiami bendroje dalyje privalomieji projekto rengimo dokumentai, kurie yra projekto rengimo pagrindas.

Iš 2025-04-30 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - NTR1) nustatyta, jog sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas1), valdė valstybinės žemės patikėjimo teise Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerijos, a. k. 188704927, (toliau – NŽT) nuo 2016-10-18 iki 2024-01-31, iš 2025-04-30 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- NTR2) nustatyta, kad sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas3), valdė valstybinės žemės patikėjimo teise NŽT nuo 2014-12-03 iki 2024-01-31, iš 2025-04-30 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - NTR3) nustatyta, kad sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas4) valdė valstybinės žemės patikėjimo teise NŽT nuo 2014-10-24 iki 2024-01-31.

Iš Lietuvos statybos leidimų ir statybos darbų valdymo informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) žemės informacinės sistemos žemėlapio „Valstybinė žemė (pritaikyta mobiliems įrenginiams)“ nustatyta, jog nesuformuoto Sklypo2 patikėtinis, SLD Prašymo pateikimo metu, buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Iš Projekte pateikto brėžinio „Projektinis, dangų ir suvestinis inžinerinių tinklų planas M1:500“ Nr. SR2022-272-SP-BD-B-02 (toliau - SP Brėžinys) ir Projektuotojo 2025-05-08 atsakymo Nr. 1D-9621 į 2025-04-30 privalomąjį nurodymą Nr. PN-467 (toliau – Projektuotojo Atsakymas), nustatyta, jog sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) dviračių takas, plotis - 2,5m, danga – asfaltas (toliau – Dviračių takas) suprojektuotas 0,57 m, 0,27 m atstumu iki Sklypo1 ribos. Pėsčiųjų takas, plotis 1,5-1,8 m, danga - betoninė trinkelės (toliau – Takas1) suprojektuotas 0,27 m, 0,65 m iki Sklypo3 ribos, 0,38 m iki Sklypo4 ribos. Pėsčiųjų takas, plotis 1,5 m, danga – stabilizuotas gruntas (toliau – Takas2) 0,29 m, 0,27 m atstumu iki Sklypo1 ribos. Dviračių takas ribojasi su Sklypu1 ir Sklypu2, Takas1 ribojasi su Sklypu1, Sklypu3 ir Sklypu4, Takas2 ribojasi su Sklypu2.

Projektuotojas suprojektavo Taką1, Taką2, Dviračių taką (toliau – Statiniai) neturėdamas besiribojančio žemės Sklypo1, Sklypo2, Sklypo3, Sklypo4 valdytojo rašytinio sutikimo statyti Statinius, t. y. stogo neturinčius statinius, arčiau kaip 1m atstumu iki Sklypo ribos kaip nurodyta reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis pritarimas statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Pareiškėjas atlikęs Projekto ekspertizę, turėjo patikrinti pagal reglamento STR1.04.04:2017 75p., 75.1 p, 75.4 p., ir 19 priedo 5.3.1 ir 46.14 punktų reikalavimus, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, Statybos įstatymo nustatytus trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. Įvertinęs Projekto sprendinius, Pareiškėjas surašė 2023-10-20 Projekto Bendrosios ekspertizės aktą Nr. PE23-452 (toliau – Ekspertizės Aktas), kurį pasirašydamas pagal Statybos įstatymo 17 str. 5 d. 3 p., prisiėmė atsakomybę, kad statinio Projektą galima tvirtinti, – ir statinio Projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Nustatyta, jog Pareiškėjas, pasirašydamas Aktą pažeidė Statybos įstatymo 17 str. 5 d. 3 p. , reglamento STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p, 75.4 p., ir 19 priedo 5.3.1 ir 46.14 punktų reikalavimus, nes pasirašydamas Aktą ir prisiimdamas atsakomybę, kad Projekto sprendiniai atitinka teisės aktus, nepatikrino, ar pateikta informacija dėl atliktos atrankos poveikio aplinkai vertinimo, ar suprojektuoti Statiniai nepažeidžia trečių asmenų interesų, išlaikomi minimalūs 1 m atstumai iki Sklypo1, Sklypo2, Sklypo3, Sklypo4 ribos.

Inspekcija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, 2025-09-16 priėmė Nutarimą, kuriame nustatė, kad Pareiškėjas atliko Projekto ekspertizę, nepatikrindamas STR1.04.04:2017 75 p., 75.1 p., 75.4 p. punktuose nurodytos informacijos, t. y. nepatikrino, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, Statybos įstatymo nustatytus trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus. Pareiškėjas, vertindamas Projekto 3 Bendrąją dalį, turėjo patikrinti pagal STR1.04.04:2017 19 priedo 5.3.1. punktą, ar Projekte pateikti privalomieji projekto rengimo dokumentai, kurie yra projekto rengimo pagrindas, ir vertindamas Projekto Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalį, turėjo patikrinti pagal STR1.04.04:2017 19 priedo 46.14 punktą, ar Projekto sprendiniai užtikrina aplinkosaugos ir trečių asmenų interesų apsaugos reikalavimus.

STR 1.04.04:2017 75 p. nurodo, kad „projekto ekspertizė atliekama pagal reglamento 19 priede nustatytas projekto tikrinimo sritis“. STR 1.04.04:2017 75.8 p. nustato, kad „atliekant bendrąją (dalinę) projekto ekspertizę, tikrinama, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“. Įvertinus teisinį reglamentavimą, statinio projekto Pareiškėjas privalėjo patikrinti ar statinio projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Taigi Ekspertizės rangovas turi įvertinti visų projekto dokumentų atitiktį teisės aktams, o kilus įtarimų dėl pateiktų duomenų pagrįstumo, galėjo vadovautis Statybos įstatymo 17 str. 7 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad „Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę: 1) reikalauti iš statinio projekto ar statinio ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti“, t. y. Ekspertizės rangovas, galėjo prašyti statinio projekto ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų patikrinta projekto sprendinių atitiktis teisės aktams, tame tarpe ir detaliajam planui.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, Pareiškėjas privalėjo patikrinti ar statinio projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pažymėtina, kad Inspekcija gavo statytojo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, 2025-07-07 raštą Nr. (4.19 Mr) 1-3233, reg. Inspekcijoje 2025-07-07 Nr. 1D-14225 (toliau – Pranešimas), kuriuo pateikė Aplinkos apsaugos agentūros 2025-07-03 atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-6919 „Dėl kitos paskirties inžinerinių statinių, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), statybos poveikio aplinkai vertinimo“ bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2025-06-12 sutikimą Nr. (4.19 Mr)1-2915 „Dėl sutikimo statyti žemės sklype, besiribojančiame su valstybinė žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Atsižvelgiant į Pranešime pateiktą informaciją, surašytas 2025-07-17 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-250717-00027, kuriame konstatuota, jog 2023-12-01 leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teisėtai, t. y. Akte nurodyti pažeidimai pašalinti.

Institucijos atstovė 2026-03-17 teismo posėdyje prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad byloje yra pateikta išvada apie tai, kad šiam objektui nebuvo reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau atsakomybė ekspertizės rangovui išlieka dėl to, kad nebuvo gauti gretimų sklypų valdytojų sutikimai ir tokiu būdu buvo pažeista jų interesų apsauga.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad iš Projekto Brėžinio1 ir Projektuotojo Atsakymo nustatyta, jog Dviračių takas suprojektuotas 0,57 m, 0,27 m atstumu iki Sklypo1 ribos. Takas1 suprojektuotas 0,27 m, 0,65 m iki Sklypo3 ribos, 0,38 m iki Sklypo4 ribos. Takas2 suprojektuotas 0,29 m, 0,27 m atstumu iki Sklypo1 ribos. Dviračių takas ribojasi su Sklypu1 ir Sklypu2, Takas1 ribojasi su Sklypu1, Sklypu3 ir Sklypu4, Takas2 ribojasi su Sklypu2, todėl pagal reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 dalį, kurioje nurodyta, kad privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis pritarimas statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nustatyta, jog suprojektuoti Statiniai arčiau nei 1m iki Sklypo ribos pažeidžia Sklypo1, Sklypo2, Sklypo3, Sklypo 4 interesus, t. y. pažeistas trečių asmenų interesas.

Teismo vertinimu, šie skundžiamo nutarimo argumentai yra nepagrįsti. Nustatyta, kad visi pirmiau minėti sklypai (Sklypas1, Sklypas2, Sklypas3, Sklypas 4) priklauso Lietuvos Respublikai. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis pritarimas.

Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad Projektuotojas Projekto Bendrojoje dalyje nepateikė atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kaip nurodyta reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR1.04.04:2017) 8 priedo 5.3.1 punkte.

Teismas su šiais nutarimo argumentais taip pat nesutinka. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede numatytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas. Sąrašo 12.4. p. numatytas teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų, vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), kurių plotas – 1 ha ar didesnis, įrengimas.

Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar pertvarkytas įvairiais tikslais naudojamas atskirasis želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, želdynų statinių ir įrenginių ir kuris skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms ir (ar) pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti.

Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini), buvo projektuojami dviračių ir pėsčiųjų takai, sporto, vaikų žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelės, mažosios architektūros elementai, unikali kalva, tuo planuojant (duomenys neskelbtini) paversti visuomenės traukos centru. Taigi, minėtas objektas laikytinas įprastu parku ir neatitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.4. p. numatyto teminio parko sąvokos, todėl šiuo atveju neturėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismo posėdyje Institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad dėl šio objekto neturėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad tuo atveju, jeigu ir būtų padaryti skundžiamame nutarime nurodyti pažeidimai, tai jie nepatenka prie SĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, už kurių padarymą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad UAB „APA1“ veikoje nėra SĮ 55 straipsnio 1 dalies pažeidimo, todėl skundas tenkinamas, panaikinamas skundžiamas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. UAB „APA1“ prašo priteisti iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Advokatas M. Bakanas į bylą pateikė 2025-10-07 PVM sąskaita faktūra už teisinę pagalbą, serija 25M Nr. 048, 1089 Eur sumai (už skundo surašymą). Taip pat advokatas M. Bakanas į bylą pateikė 2026-03-23 PVM sąskaita faktūra už teisinę pagalbą, serija 26M Nr. 012, 968 Eur sumai (už pasirengimą teismo posėdžiams, prašymų rengimą, atstovavimą byloje teisme).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, minėtų išlaidų dydis iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytų atlygintinų išlaidų dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas prašymą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „APA1“ direktoriaus J. Š. skundą tenkinti. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-50, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „APA1“ pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „APA1“ 2 057,00 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens atstovas, paslaugoms apmokėti, šias išlaidas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius