Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, sekretoriaujant Imantei Dirgėlienei, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39846-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39846-2026, paskyrė APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą – 750 Eur baudą.

APA1 nubaustas dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 25 d. 08 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SAEKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo metu (2025-09-26 15:35 nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.

Motyvuojamoji dalis

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra atskleistas kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtų nuostatų laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas pareigingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti, šiuo atveju Institucijai, būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje pasisakė, kad „ANK 431 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SAEKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 dalis). ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.) Atkreipė dėmesį, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti. (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. Nutarimas, LAT 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT–10– 1073/2021). Dėl nurodytų argumentų Institucija nesutinka, kad administracinis nusižengimas už kurį atsakomybė numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje yra formalaus pobūdžio.

Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti APA1 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą – 750 eurų piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas konstatuoja:

skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

ANK 431 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymas, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neapdairumo ir susiklosčiusių aplinkybių, o ne siekiant išvengti atsakomybės ar trukdyti tyrimui. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad APA1 iki skundo pateikimo, o taip pat ir skunde nenurodo asmens, kuris nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Tai parodo, kad APA1 administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinkdamas tokį savo elgesio variantą. Pažymėtina, kad APA1, kaip juridinio asmens vadovo, SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymas, sąlygotas subjektyvių, skunde nedetalizuotų, priežasčių, negali būti laikomas pateisinamu, sudarančiu pagrindą sumažinti paskirtą nuobaudą.

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie APA1 registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, jis 2025-11-03 baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta 800 Eur bauda (sudaryta mokestinės paskolos sutartis), specialiosios teisės atėmimas 6 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.; 2025-10-20 baustas pagal ANK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirta 115 Eur bauda (sumokėta 2025-11-19); 2025-09-16 baustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 Eur bauda (sumokėta 2025-10-01); 2025-07-23 baustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir paskirta 30 Eur bauda (sumokėta 2025-08-14); 2024-11-23 baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir paskirta 12 Eur bauda (sumokėta 2024-12-10). Kiti baustumai administracinio nusižengimo padarymo metu nebegaliojo. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad APA1 yra linkęs piktybiškai ir sistemingai pažeidinėti įstatymus.

Byloje nenustatyta APA1 atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors skunde APA1 nurodo, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas nei iki skundo pateikimo, nei skunde nenurodo vairavusio asmens, tokia pozicija rodo, kad jis dėl padaryto nusižengimo nesigaili bei bando pateisinti savo elgesį ir sumenkinti padaryto pažeidimo pavojingumą, teigdamas, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neapdairumo ir susiklosčiusių aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad APA1 paskirta nuobauda nėra per griežta ir yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-39846-2026 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundo netenkinti. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.