Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1412-2026 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 367 straipsnio 1 dalyje, M. Š. paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur bauda. M. Š. nubausta už tai, jog 2026 m. kovo 9 d., 12.53 val., prie (duomenys neskelbtini), esančių antrinių žaliavų konteinerių netinkamai tvarkė kartoninių dėžių (popieriaus) atliekas, jas palikdama prie antrinių žaliavų konteinerių. Tuo pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-492, 91.5 punkto („Atliekų turėtojams draudžiama: išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti mišrias komunalines, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybines, tekstilės, didelių gabaritų, nesupakuotas žaliąsias atliekas ir kitas atliekas šalia konteinerių) reikalavimus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. gegužės 26 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos persiųstas administracine tvarka nubaustos M. Š. skundas dėl 2026 m. gegužės 12 d. nutarimo panaikinimo. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo ji nepadarė, byloje nėra jokių jos kaltę pagrindžiančių įrodymų. Institucija jos atsakomybę grindžia vien tuo, kad ant rastų kartoninių dėžių buvo siuntų lipdukai su jos vardu ir pavarde bei tuo, kad siuntų tarnyba patvirtino siuntos įteikimo faktą. Šios aplinkybės neturi nieko bendro su jai inkriminuojamu nusižengimu ir neįrodo, kad būtent ji išmetė ar paliko pakuotes prie atliekų konteinerių. Institucija iš esmės padarė prielaidą, kad jei siunta buvo įteikta jos, M. Š., vardu, vadinasi ji automatiškai atsako už vėlesnį pakuotės atsiradimą prie konteinerių. Tokia išvada grindžiama prielaidomis, o ne neginčijamais faktais. Teismų praktikos doktrinoje yra aiškiai suformuluota, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog įrodymai, kad M. Š. padarė administracinį nusižengimą, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. ANK 367 str. 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-492 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 86.8 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojai privalo pakuočių atliekas, kurios dėl savo dydžio netelpa per konteinerio angą, prieš išmetant į konteinerį sulankstyti ar susmulkinti taip, kad jos tilptų į konteinerį. Taisyklių 91.5 punkte nurodyta, jog atliekų turėtojams draudžiama išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti mišrias komunalines, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybines, tekstilės, didelių gabaritų, nesupakuotas žaliąsias atliekas ir kitas atliekas šalia konteinerių. Pareiškėjos byloje teiktas paaiškinimas ir žodžiu pateikta informacija, kad ji visiškai nėra susijusi su Klaipėdos miestu ir prie konteinerių paliktomis dėžių pakuočių atliekomis, paneigtas iš byloje surinkta įrodymų visuma. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, 2026 m. balandžio 30 d. lankytasi ant užfiksuotų pakuočių nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) įėjimas. Nustatyta, jog šiuo adresu patalpomis naudojasi „(duomenys neskelbtini)“, teikianti grožio priežiūros ir kitų grožio salonų veiklą. Į užrakintas patalpas įsileido M. Š., kuri patvirtino, kad yra tas pats asmuo, gavęs nusižengimo protokolą dėl prie konteinerių paliktų dėžių pakuočių. Vietoje parodžius fotofiksacijas su duomenis ant pakuotės „Venipak siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas M. Š. (duomenys neskelbtini), LT-(duomenys neskelbtini), M. Š. (duomenys neskelbtini)“, pareiškėja patvirtino, kad tai jos gauta siunta, nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draugo A. Pasiteiravus, kodėl 2026 m. balandžio 28 d. pokalbio telefonu metu M. Š. neigė sąsajas su darbo vieta Klaipėdoje bei gauta siunta, pastaroji atsakė, kad telefonu nežinojo su kuo kalbėjo. Pareiškėja žodžiu paaiškino, jog neprivalo rūpintis kur tariamai jai dirbančios valytojos išmeta siuntų dėžes. Darbuotojų, kurios valosi jos darbo vietoje, nepateikė, duoti paaiškinimą pokalbio metu išsakytoms aplinkybėms atsisakė. Bylos tyrimo metu nustatyta, kad 2026 m. vasario 18 d. iš elektroninės parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. Š. paskyros įsigytos prekės skirtos grožio salono veiklai. 2026 m. kovo 3 d. prekės, trys vienetai pakuočių su sekimo numeriais (duomenys neskelbtini), išsiųstos paskyroje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 5 d. siuntų tarnyba „Venipak“ aukščiau nurodytas tris pakuotes su prekėmis pristatė į paskirties vietą, kurias priėmė pasirašydama pirkėja M. Š. el. kodu PIN: (duomenys neskelbtini). M. Š., įsigydama prekes su pakuotėmis ir jas atsiėmusi darbo vietoje iš kurjerio, tapo pakuočių savininkė bei vėlesnių atliekų turėtoja. Patvirtinant M. Š. sąsajas su darbo vieta (duomenys neskelbtini), ir vadovaujant grožio salonui „(duomenys neskelbtini)“, dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuojamas reklaminis straipsnis su šio salono teikiamomis paslaugomis adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiama informacija, kad M. Š. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 9 d. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ darbuotojų buvo aptiktos popierinių dėžių pakuotės prie antrinių žaliavų konteinerių. (duomenys neskelbtini), kiemas su antrinių žaliavų konteineriais yra įrengtas ties (duomenys neskelbtini), namu yra artimiausia grožio salonui įrengta konteinerių vieta. Remiantis ant pakuočių siuntos esančia gavėjo informacija, pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siuntos tarnybos „Venipak“ pateiktais duomenimis, siuntos gavimo data, rastų atliekų popierinių dėžių pakuočių data, jų atsikratymo vieta, įrodyta, jog susidariusių pakuočių atliekų turėtoja yra pareiškėja, kuri ir privalėjo laikytis Taisyklėse nustatytos tvarkos. Nesirūpinimas paliktomis pakuotėmis nepanaikina atliekų turėtojo pareigos užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą. Pareiškėja, kaip pakuočių atliekų turėtoja, privalėjo pasirūpinti, kad pakuočių atliekos būtų sutvarkytos teisėtu būdu, laikantis Taisyklių, o ne paliekamos prie konteinerių. Nuo pat pradžių pareiškėjos pasirinkta visko neigimo pozicija buvo pašalinta surinktais objektyviais duomenimis. Pareiškėja bando atsakomybę eliminuoti remdamasi hipotetine galimybe, kad dėžes galėjo palikti „valytoja“ ar kitas asmuo. Tačiau tokie teiginiai byloje yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais patikrinamais duomenimis. M. Š. sąmoningai vengdama administracinės atsakomybės nenurodė asmenų, kurie tariamai tvarko patalpas, jų nenurodė ir atsisakė pateikti paaiškinimą patikrinimo metu, taip pat atsisakė pateikti duomenis, kurie leistų identifikuoti tariamai atsakingą trečiąjį asmenį. Teismo prašo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Administravimo departamento Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiojo specialisto K. V. 2026 m. gegužės 12 d. priimtą nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-1412-2026 palikti nepakeistą, o pareiškėjos pateikto skundo netenkinti. Skundą patekusi M. Š. į teismo posėdį neatvyko, prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimu M. Š. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 85 eurų dydžio bauda.

ANK 367 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Byloje yra nustatyta, kad pažeidimas padarytas Klaipėdos miesto savivaldybėje, atliekas išmetus prie Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių mišrių atliekų konteinerių, kurioje atliekų tvarkymo taisykles nustato „Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės“.

Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 91.5 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojams draudžiama išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti mišrias komunalines, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybines, tekstilės, didelių gabaritų, nesupakuotas žaliąsias atliekas ir kitas atliekas šalia konteinerių.

Skundą pateikusi M. Š. kaltę padarius ANK 367 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neigia, tvirtindama, jo byloje nėra įrodyta, kad 2026 m. kovo 9 d., 12.53 val., prie (duomenys neskelbtini), esančių antrinių žaliavų konteinerių kartoninių dėžių (popieriaus) atliekas paliko būtent ji.

Pažymėtina, kad ir pačios M. Š. parodymai apie atliekų palikimą prie konteinerių nebuvo nuoseklūs ir kito proceso metu. Iš pradžių M. Š. (susisiekus su ja telefonu) teigė, jog visiškai nėra susijusi su Klaipėdos miestu ir prie konteinerių paliktomis dėžių pakuočių atliekomis, pati gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojams nuvykus į (duomenys neskelbtini), esančias „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, teikiančias grožio priežiūros paslaugas, juos pasitikusi M. Š. nurodė, kad popierinės pakuotės yra jos gautos siuntos, o siuntų dėžes išmetė pas ją dirbančios valytojos. Kur valytojos palieka atliekas, ji rūpintis neprivalo, darbuotojų asmens duomenis pateikti atsisako.

Administracinį nusižengimą tyrusi institucija nustatė, kad 2026 m. vasario 18 d. iš elektroninės parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. Š. paskyros įsigytos prekės skirtos grožio salono veiklai. 2026 m. kovo 3 d. prekės, trys vienetai pakuočių su sekimo numeriais (duomenys neskelbtini), išsiųstos paskyroje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 5 d. siuntų tarnyba „Venipak“ aukščiau nurodytas tris pakuotes su prekėmis pristatė į paskirties vietą, kurias priėmė pasirašydama pirkėja M. Š. el. kodu PIN: (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiama informacija, kad M. Š. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), pažymos Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad prie (duomenys neskelbtini), esančių antrinių žaliavų konteinerių paliktų kartoninių popieriaus dėžių savininkė, o vėliau ir atliekų turėtoja, yra skundą pateikusi M. Š..

Remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktu, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Buityje susidarančios atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, taip pat taip pat ir Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtintas principas „Teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundą pateikusi M. Š. kaip atliekų turėtoja yra atsakinga už atliekų sutvarkymą nuo jų susidarymo momento iki perdavimo oficialiam tvarkytojui. Tai yra, būtent M. Š. yra atsakinga už teisingą atliekų išrūšiavimą ir išmetimą į tam skirtą konteinerį. Pažymėtina ir tai, jog M. Š., tvirtinusi, jog popierines dėžes prie konteinerių paliko pas ją dirbusios darbuotojos, nei nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai, nei jos skundą nagrinėjančiam teismui jokių minėtų asmenų identifikacinių duomenų nepateikė.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. Š.

2026 m. kovo 9 d., 12.53 val., prie (duomenys neskelbtini), esančių antrinių žaliavų konteinerių netinkamai tvarkė kartoninių dėžių (popieriaus) atliekas, jas palikdama prie antrinių žaliavų konteinerių, tuo pažeisdama Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 91.5 punkto reikalavimus, o tokioje jos veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jai inkriminuoto ANK 367 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. Š. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 367 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jai paskirta administracinė nuobauda – sankcijos vidurkiui lygi 85 eurų dydžio bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. M. Š. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas padarytas nusižengimas, pačią M. Š. apibūdinantys duomenys, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1412-2026 pareiškėjos M. Š. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos M. Š. skundo netenkinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. SAVAD-21-ANR_N-1412-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.