Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“ ir SUA2 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po sutuoktinės V. R., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

½ buto, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 ir 5.13 straipsnius pareiškėjas turėjo priimti palikimą kartu su savo sūnumi SUA2 , kuris šiame pareiškime yra nurodytas kaip suinteresuotas asmuo ir kurio atsiliepimas į šį pareiškimą yra pridėtas kaip 6 priedas. Tačiau pareiškėjas sutarė su sūnumi, kad pastarasis motinos palikimo nepriims, palikimą priims pareiškėjas ir paveldės ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. R. mirties nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą ir paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas. Tačiau palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas jau buvo garbaus amžiaus, sulaukęs 80 metų, ir silpnos sveikatos; po sutuoktinės mirties ilgą laiką sirgo ir buvo depresijoje. Be to, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinojo paveldėjimą reglamentuojančių įstatymų ir tvarkos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą tam, kad įforminti palikimo priėmimą ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė. Pareiškėjo sūnus taip pat minėtų įstatymų ir tvarkos nežinojo ir negalėjo paaiškinti tėvui, kad būtina kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Teismas konstatuoja:

Iš santuokos liudijimo kopijos, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, jog (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta pareiškėjo ir V. R. santuoka. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini). pareiškėjas kartu su sutuoktine V. R. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 2-jų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini). pareiškėjo sutuoktinė V. R. mirė. Šį faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Po pastarosios mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Po V. R. mirties liko šis nekilnojamasis turtas: ½ buto, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad sutuoktiniai turi vaiką SUA2 , gimusį (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodo, kad sutarė su sūnumi, kad pastarasis motinos palikimo nepriims, palikimą priims pareiškėjas ir paveldės ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas po sutuoktinės V. R. mirties nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą ir paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas. Faktą, kad paveldėjimo byla po pareiškėjo sutuoktinės V. R. mirties nebuvo vedama, patvirtina Klaipėdos septintojo notarų biuro notarės Jurgos Prižgintienės 2026 m. gegužės 19 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (7 priedas).

Pagal CK 5.1. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1. straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas, po savo sutuoktinės mirties, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su kitais pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis).

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Duomenų apie palikėjos V. R. vardu sudarytus testamentus, palikėjų palikimo priėmimo faktus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, palikėjų palikimo atsisakymo faktus, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys pareiškimo reikalavimams neprieštarauja.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu (sutuoktinei priklausiusia bendro buto dalimi) kaip savu, jį prižiūrėjo, gyveno, mokėjo mokesčius.

Teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad V. R. sutuoktinis po jos mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina, sąskaitos apie atsikaitymą ir kiti dokumentai.

Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad PRS1 faktiškai priėmė palikėjos V. R. turtą, turi pagrindą pareiškimui tenkinti (CPK 185 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjams turint tikslą gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įforminti nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , faktiškai priėmė palikimą atsiradusį po jo sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir įforminti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.