Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. B., D. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. A. (J. A.) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašo nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji santuoką su J. A. sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, 1993 m. kovo 23 d., pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota tik pareiškėjos vardu, butas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja ir jos sutuoktinis šiame bute kartu gyveno iki sutuoktinio mirties. J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja liko gyventi bute, naudojosi visu jame buvusiu turtu, viena pati butą valdė, prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo komunalinius bei kitus su butu susijusius mokesčius. Pareiškėja manė, kad dėl palikimo priėmimo į notarą kreiptis nereikia, nes butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos vardu. Apie būtinybę įforminti paveldėjimą ji sužinojo tik 2026 m. liepos mėn., nusprendusi butą padovanoti dukrai O. B.. Kitos įpėdinės palikimo nepriėmė ir dėl jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ginčo nėra.

Suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovaujanti AB „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad AB „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą J. A. palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikimo priėmimą. Jeigu teismas, visapusiškai išnagrinėjęs įrodymus, įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, pareiškimo patenkinimui suinteresuotas asmuo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja ir palikėjas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki palikėjo mirties, o po jo mirties pareiškėja liko bute gyventi, moka komunalinius mokesčius ir daugiabučio namo atnaujinimo įmokas. Jai buvo žinoma senelių valia, kad šis butas turėtų atitekti O. B.. Su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutinka ir prašomam nustatyti juridinę reikšme turinčiam faktui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo O. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka su visais pareiškėjos prašymais, išdėstytais pareiškime, bei su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jos tėvai G. A. ir J. A. santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiame bute suinteresuoto asmens tėvai gyveno kartu iki pat tėvo mirties. Po tėvo mirties suinteresuoto asmens mama liko toliau gyventi tame bute ir jame gyvena iki pat šiol. Nuo tėvo mirties ji rūpinasi visu butu – valdo šį butą, naudoja, prižiūri, valo ir išlaiko, taip pat moka visus su butu susijusius komunalinius, renovacijos ir visus kitus mokesčius bei jokių įsiskolinimų už šį butą nėra ir niekada nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tarp tokių faktų – ir palikimo priėmimo faktas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. A. ir J. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė ir jo įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).

Iš Gyventojų registro duomenų ir kitų byloje pateiktų civilinės būklės aktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja ir palikėjas turėjo dvi dukteris – L. K. ir O. B.. L. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos dukra D. K. palikimą po motinos mirties priėmė. Taigi po J. A. mirties kartu su pareiškėja įpėdinėmis pagal įstatymą buvo O. B. ir atstovavimo teise paveldinti D. K. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.12 straipsnis). Duomenų, kad O. B. ar D. K. būtų priėmusios J. A. palikimą, byloje nėra. O. B. ir D. K. pareiškėjos prašymą palaiko.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. kovo 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įregistruotas pareiškėjos vardu. Butas įgytas pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio santuokos metu.

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo buto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. A. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Vadinasi, po J. A. mirties atsirado palikimas – 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu: valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis jo interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, jos faktinį valdymą gali patvirtinti tolesnis gyvenimas joje po palikėjo mirties, patalpos priežiūra ir su ja susijusių prievolių vykdymas.

Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties metu buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiame bute gyveno kartu su palikėju ir po jo mirties jame liko gyventi. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji naudojosi visu butu, jį prižiūrėjo ir išlaikė, patvirtina mokėjimų už butui tiektas komunalines paslaugas suvestinė ir 2024-2026 m. mokėjimo nurodymai už komunalinių atliekų tvarkymą. Šias aplinkybes taip pat patvirtino suinteresuoti asmenys D. K. ir O. B., nurodžiusios, kad pareiškėja po palikėjo mirties liko gyventi bute, moka jo komunalinius mokesčius ir namo atnaujinimo įmokas.

Nurodytų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą ne tik tęsė gyvenimą bute, bet ir valdė visą butą kaip savo, juo naudojosi, jį prižiūrėjo ir vykdė su jo išlaikymu susijusias prievoles. Tokie aktyvūs ir nuoseklūs veiksmai patvirtina pareiškėjos valią priimti po J. A. mirties atsiradusį palikimą. Aplinkybė, kad dėl palikimo priėmimo pareiškėja į notarą nesikreipė, nepaneigia palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Paveldėjimas, taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu, yra universalus mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmimas įpėdiniui. Todėl, nustačius, kad pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą, laikytina, jog ji priėmė visą J. A. palikimą. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nėra registruojami ar kitaip įforminami, todėl pareiškėja kitokia tvarka negali gauti palikimo priėmimą patvirtinančio dokumento. Prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – sudarys pagrindą gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 445, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.