Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-794-963/2026Teisminio proceso Nr. 4-6-3-17072-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.ROIK: (duomenys neskelbtini) (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 6 d.KlaipėdaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2026 panaikinimo.Teismasn u s t a t ė :Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-8152-2026 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. TRA1 nubausta už tai, jog 2026 m. gegužės 25 d., 7.46 val., Turgaus g. 8. Gargždai, vairavo transporto priemonę kelyje (gatvėje), kuriame transporto priemonių judėjimo kryptimis yra po vieną eismo juostą, nenustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), ir nepraleido į bet kurią eismo juostą perėjoje prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo. 2026 m. liepos 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubaustos TRA1 skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 27 d. nutarimą. Nurodo, kad teisės pažeidimo nepadarė, o administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje - Turgaus g. 8. Gargždai, net nėra pėsčiųjų perėjos. Tą rytą prie Turgaus g. 6 esančios pėsčiųjų perėjos matė skubančią moterį ir ją sustojusi praleido. Taip pat sustojo ir praleido pėsčiąją kitoje perėjoje - J. J. ir Turgaus gatvių sankryžoje. Todėl kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad nepraleido pėsčiojo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles eismo saugumo pareiga yra abipusė. Ne tik vairuotojai privalo būti atsargūs ir praleisti pėsčiuosius, tačiau ir pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, stebėti eismo situaciją bei staiga neįžengti į važiuojamąją dalį neįsitikinus savo saugumu. Tą rytą važiavo lėtai, stebėjo eismo situaciją, sustojo prie pėsčiųjų perėjų ir praleido pėsčiuosius. Kelių eismo taisyklių nepažeidė.Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog administracinėje byloje esančiame vaizdo įraše „20260525_074637.mp4“ užfiksuota situacija ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja. 00:00 sek. vaizdo įraše matyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra horizontalusis kelio ženklinimas Nr. 1.13.1 „Zebras“, žymintis nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Taip pat matomas nurodomasis kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“. 00:03 sek. matyti, kad prie pėsčiųjų perėjos prieina pėsčioji. Tuo metu vienas automobilis pravažiuoja per pėsčiųjų perėją, o kitas automobilis artėja prie pėsčiųjų perėjos. 00:05 sek. matyti, kad pėsčioji jau eina per pėsčiųjų perėją. Tuo metu prie perėjos artėjęs automobilis, nesulėtinęs greičio, toliau važiuoja per pėsčiųjų perėją ir ją pravažiuoja, nors pėsčioji tuo metu jau yra perėjoje. Taigi įvertinus vaizdo įrašę užfiksuotą situaciją, akivaizdu, jog TRA1 veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Pareiškėja, būdama dėmesinga, atsakinga vairuotoja, turėjo būti pakankamai atidi, ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo visiškai sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ bei praleisti į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį. Pareiškėja teigia, kad adresu Turgaus g. 8, Gargždai, nėra pėsčiųjų perėjos. Tačiau šis argumentas nepaneigia administracinio pažeidimo fakto ir yra grindžiamas netinkamu pažeidimo vietos adreso interpretavimu. Pažymi, kad pažeidimo vieta administracinėje byloje buvo nurodyta adresu Turgaus g. 8, Gargždai, kaip artimiausias žinomas ir vietą identifikuojantis adresas - prie šiuo adresu esančios parduotuvės „Maxima“. Kad ši vieta būtų aiškiai identifikuota, prie administracinės bylos papildomai pridėta pažeidimo vietą vaizduojanti nuotrauka iš „Google Maps“ žemėlapių. Todėl vien tai, kad konkreti pėsčiųjų perėja nėra pažymėta atskiru pastato adresu „Turgaus g. 8“, savaime nereiškia, kad pažeidimo vieta buvo nurodyta netinkamai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad „Turgaus g. 8, Gargždai“ adresu nėra pėsčiųjų perėjos, savaime nėra pagrįstas, kadangi pažeidimo vieta byloje buvo nurodyta kaip artimiausias žinomas adresas ir papildomai individualizuota byloje esančia vaizdo bei foto medžiaga. Todėl vertinant pažeidimo vietą turi būti remiamasi ne vien formaliai nurodytu adresu, bet visų byloje esančių duomenų visuma.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs, patikimi ir tarpusavyje nuoseklūs duomenys patvirtina, jog TRA1 padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina tiek pažeidimo faktą, tiek jo padarymo aplinkybes ir vietą. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2026 m. liepos 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas turi būti paliktas nepakeistas. Skundą prašo nagrinėti Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui nedalyvaujant.Administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 (duomenys neskelbtini) prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl atsižvelgiant į nustatytą, byla nagrinėtina L. J. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.Teismaskonstatuoja: TRA1 skundas netenkintinas.Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. TRA1 skundžiamu Institucijos nutarimu nubausta už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 417 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė, be kita ko, yra numatyta tam, kas nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. KET 30 punkte įtvirtinta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, TRA1 tvirtina, kad teisės apžeidimo padarymo dieną, ryte, vairavo automobilį, važiavo lėtai, stebėjo eismo situaciją. Pravažiavo dvi pėsčiųjų perėjas, sustojusi praleido dvi pėsčiąsias. Kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad nepraleido pėsčiojo. Visgi, šios L. J. nurodomos faktinės aplinkybės bylos medžiagoje neatsispindi, dėl ko teismo vertintinos kritiškai. Nagrinėjamojoje situacijoje esminis byloje esantis įrodymas – policijos įstaigos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas. Vaizdo įraše „20260525 074637“ užfiksuota nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra horizontalusis kelio ženklinimas Nr. 1.13.1 „Zebras“, žymintis nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Taip pat matomas nurodomasis kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip prie pėsčiųjų perėjos prieina pėsčioji. Tuo metu vienas automobilis pravažiuoja per pėsčiųjų perėją, o L. J. automobilis artėja prie pėsčiųjų perėjos. Pėsčioji įžengia į pėsčiųjų perėją, tuo metu L. J. vairuojamas automobilis toliau važiuoja per pėsčiųjų perėją ir ją pravažiuoja.Taigi, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad L. J. savo vairuojamu automobiliu artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neprilėtino greičio ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąją, kuri jau buvo įžengusi į kelio važiuojamąją dalį.Skundą pateikusi L. J. teigia, kad adresu Turgaus g. 8, Gargždai, nėra pėsčiųjų perėjos. Kaip nurodė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, pažeidimo vieta administracinio nusižengimo byloje buvo nurodyta adresu Turgaus g. 8, Gargždai, kaip artimiausias žinomas ir vietą identifikuojantis adresas - prie šiuo adresu esančios parduotuvės „Maxima“, o tai, jog konkreti pėsčiųjų perėja nėra pažymėta atskiru pastato adresu „Turgaus g. 8“, savaime nereiškia, kad pažeidimo vieta buvo nurodyta netinkamai. Taigi, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie neva netinkamą pažeidimo padarymo vietos adresą niekaip nėra susijusios su jos padarytu administraciniu nusižengimu bei jokiu būdu nepatvirtina ir nepaneigia jokių aplinkybių, susijusių su ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymu.Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad TRA1 2026 m. gegužės 25 d., 7.46 val., Turgaus g. 8. Gargždai, vairavo transporto priemonę kelyje (gatvėje), kuriame transporto priemonių judėjimo kryptimis yra po vieną eismo juostą, nenustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), ir nepraleido į bet kurią eismo juostą perėjoje prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo. Tokioje jos veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jai inkriminuoto ANK 417straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad TRA1 buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir jai paskirta administracinė nuobauda – sankcijos minimumui lygi 60 eurų dydžio bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. L. J. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas padarytas nusižengimas, pačią L. J. apibūdinantys duomenys, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2026 pareiškėjos L. J. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a :pareiškėjos TRA1 skundo netenkinti.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2026 palikti nepakeistą.Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.Teisėja Rasa Stonkuvienė