Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-10-01 · Administracinė byla Nr. I3-3070-561/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-01
Bylos Nr.
I3-3070-561/2026
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01469-2025-4
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
PRS1
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. I3-3070-561/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01469-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.5; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja PRS1 kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. spalio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-1294 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 12 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėja nurodo, kad per nustatytą laiką nepavyko užbaigti visų projektavimo procedūrų dėl objektyvių priežasčių: užsitęsė projektavimo darbai ir reikalingų dokumentų gavimas; gauti leidimai ir derinimai reikalauja papildomo derinimo su įvairiomis institucijomis (pvz., savivaldybės architektūros skyriumi, Registrų centru, inžinerinių tinklų tiekėjais); projektavimo procesas yra pradėtas ir aktyviai vykdomas (sudaryta projektavimo sutartis, parengtas pirminis žemės sklypo planas), tačiau jo užbaigimui būtinas ilgesnis laikas. Projektavimo sutartis pasirašyta 2025 m. balandžio 12 d., šiuo metu parengti pirminiai planai ir pradėti derinimo veiksmai.

Pareiškėja mano, kad ėmėsi visų būtinų veiksmų ir procesas realiai vyksta, todėl reikalingas papildomas laikotarpis. Papildomai nurodo, kad sieks įteisinti pastatytą tvorą teisės aktų nustatyta tvarka. Jei įteisinimo nepavyktų atlikti, planuoja kreiptis dėl sklypo dalies išsipirkimo arba panaudos sutarties sudarymo. Jei ir tai nepavyktų, privalės organizuoti tvoros griovimo darbus, o tam būtina surasti kvalifikuotus meistrus, nes konstrukcija yra sunki ir reikalauja specialių darbų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo 0,0404 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Žemės sklypas).

Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. spalio 10 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir 2024 m. spalio 11 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-992 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog „<...> ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dalis Tvoros konstrukcijų patenka į valstybinį žemės sklypą. Taip pat dalis valstybinio žemės sklypo ploto yra išklota betono trinkelėmis ir pastatyti du metaliniai stulpai su davikliais abipus įvažiavimo. Žemės sklypo savininkas, palei (duomenys neskelbtini) g., užima ir naudoja apie 71,45 kv. m. valstybinės žemės plotą. Vertinant visus surinktus dokumentus, nenustatyta, kad tikrinamo Žemės sklypo savininkas turėtų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą naudotis valstybine žeme“.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjai 2024 m. spalio 11 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1294 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalavo „<...> atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą apie 71,45 kv. m (toliau – Užimtas plotas) ir iš Užimto ploto pašalinti pilką metalinę tvorą, jos pamatą ir kolonas, vartus, vartelius, betono trinkeles ir metalinius stulpus su davikliais, esančius abipus įvažiavimo“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. balandžio 9 d.

Inspekcija gavo pareiškėjos 2025 m. balandžio 9 d. prašymą (toliau – Prašymas), kuriuo pareiškėja prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. RE-556 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – Sprendimas) Privalomojo nurodymo terminas pratęstas iki 2025 m. spalio 9 d.

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Pažymi, kad pareiškėja tiek Inspekcijai prie Prašymo, tiek teismui pateikė tik 2025 m. balandžio 3 d. Nr. AS-RJ24-04 sutarties „Įvažiavimo / aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, supaprastintas statybos projektas“ (toliau – Sutartis dėl Projekto) kopiją dėl suprastinto statybos objekto. Pateiktos Sutarties dėl Projekto kopija patvirtina, kad minėtos sutarties objektas yra įvažiavimo / aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, supaprastintas statybos projektas. Sutarties dėl Projekto 4.2.1. numato, jog projektuotojas įsipareigoja „<...> parengti OBJEKTO „Įvažiavimo /aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoj, supaprastintas statybos projektas“ projektinius sprendinius. Gauti statybos leidimą „Įvažiavimo /aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoj, supaprastinto statybos projektui“ įrengimo darbams, pagal LR įstatymų ir STR numatomą terminą“. Pareiškėjos pateikta Sutartis dėl Projekto ir prie jos pridėta schema patvirtina, kad projektuojamas įvažiavimas / aikštelė yra ne pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype, o už Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje.

Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodomi statytojo teisės įgyvendinimo atvejai. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

Remiantis minėtomis Statybos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėja savo kaip statytojos teisės negali įgyvendinti ne jai priklausančioje valstybinėje žemėje, kurioje yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, statytojos teisė gali būti įgyvendinama tik pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame ar teisėtai valdomame Žemės sklype.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismui nurodo, jog sieks įteisinti pastatytą tvorą, nepavykus įteisinimui, planuos kreiptis dėl sklypo dalies išsipirkimo arba panaudos sutarties sudarymo, jeigu nepavyktų ir tai privalės organizuoti tvoros griovimo darbus, tačiau savo veiksmus pagrindžiančių įrodymų, kad ėmėsi priemonių Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymui, nepateikė. Inspekcija prašo teismo pareiškėjos prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus.

Nustatyta, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. spalio 10 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir 2024 m. spalio 11 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-992, kuriame konstatuota, jog „<...> ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dalis Tvoros konstrukcijų patenka į valstybinį žemės sklypą. Taip pat dalis valstybinio žemės sklypo ploto yra išklota betono trinkelėmis ir pastatyti du metaliniai stulpai su davikliais abipus įvažiavimo. Žemės sklypo savininkas, palei (duomenys neskelbtini) g., užima ir naudoja apie 71,45 kv. m. valstybinės žemės plotą. Vertinant visus surinktus dokumentus, nenustatyta, kad tikrinamo Žemės sklypo savininkas turėtų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą naudotis valstybine žeme“.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kuriuo pareikalavo atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą apie 71,45 kv. m (toliau – Užimtas plotas) ir iš Užimto ploto pašalinti pilką metalinę tvorą, jos pamatą ir kolonas, vartus, vartelius, betono trinkeles ir metalinius stulpus su davikliais, esančius abipus įvažiavimo. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. balandžio 9 d.

Inspekcija 2025 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo pareiškėja prašė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą.

Inspekcijos Sprendimu Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. spalio 9 d.

Pareiškėja, nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą, prašydama Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 12 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcijai atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Privalomuoju nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo priėmimo, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t. t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminė praktika nėra išplėtota. Tačiau, nagrinėjamu atveju yra aktuali LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

Minėtoje LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.

Pagal LVAT suformuotą praktiką, šios kategorijos bylose galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti jei nustatomos bent dvi esminės sąlygos patvirtinančios, kad asmuo yra pradėjęs procedūras, susijusias su padarytų pažeidimų šalinimu: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinti arba pateisinti neteisėti veiksmai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. balandžio 3 d. pateikė Sutartį Nr. AS-RJ24-04 sutarties „Įvažiavimo / aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, supaprastintas statybos projektas“ dėl suprastinto statybos objekto. Pateiktos Sutarties dėl Projekto kopija patvirtina, kad minėtos sutarties objektas yra įvažiavimo / aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, supaprastintas statybos projektas. Sutarties dėl Projekto 4.2.1. numato, jog projektuotojas įsipareigoja „<...> parengti OBJEKTO „Įvažiavimo /aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoj, supaprastintas statybos projektas“ projektinius sprendinius. Gauti statybos leidimą „Įvažiavimo /aikštelės ir tvoros, II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoj, supaprastinto statybos projektui“ įrengimo darbams, pagal LR įstatymų ir STR numatomą terminą“. Pareiškėjos pateikta Sutartis dėl Projekto ir prie jos pridėta schema patvirtina, kad projektuojamas įvažiavimas / aikštelė yra ne pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype, o už Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. 2025 m. gegužės 16 d. buvo sušauktas Sodų bendrijos gyventojų ir narių susirinkimas, kuriame svarstomas klausimas dėl sutikimo įsigyti valstybinės žemės dali, besiribojančią su nuosavybėje esančiu sklypu. Gautas gyventojų sutikimas dėl užimtos valstybinės žemės įsiteisinimo. Surašytas protokolas. Pareiškėja teismui nurodo, nepavykus pažeidimą pašalinti Sutartimi, ji kreipsis dėl sklypo dalies išsipirkimo arba panaudos sutarties sudarymo, jeigu nepavyktų ir tai privalės organizuoti tvoros griovimo darbus.

Teismas sutinka su Inspekcijos pastebėjimu, kad pareiškėja nėra pateikusi rašytinių įrodymų, jog kreipėsi dėl sklypo dalies išsipirkimo ar panaudos sutarties sudarymo, tačiau akivaizdu, jog pareiškėja pažeidimą siekia įteisinti kitu būdu. Teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėja siekia atlikti visus būtinus veiksmus valstybinės žemės naudojimui įteisinti. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į veiksmų įteisinimo kompleksiškumą bei į jų trukmę, todėl sprendžia, jog protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nepažeis Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstinas 12 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2027 m. spalio 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos PRS1 prašymą patenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-1294 įvykdymo terminą pratęsti iki 2027 m. spalio 1 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė